Antradienį per dvišalį susitikimą Ukrainos bei Rusijos prezidentai mėgins išspręsti dujų krizę. Tikimasi, kad derybų metu bus aptarta, kaip išspręsti Ukrainos įsiskolinimo Rusijos kompanijai „Gazprom“ problemą.
Tačiau BBC korespondentas Gabrielis Gatehouse‘as akcentuoja, kad dujos – ne vienintelis dvišalius Kijevo bei Maskvos santykius gadinantis klausimas. Vienu iš tokių yra ir Ukrainos siekis įsijungti į NATO.
Ukraina pakvietimo prie aljanso gali tekti laukti dar ne vieną dešimtmetį. Kai kurie analitikai prognozavo, kad „Narystės veiksmų planą“ Kijevui gali būti pasiūlyta pasirašyti dar per balandį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Bukarešte. Tačiau tai vargiai tikėtina, nes dalis aljanso nenorės erzinti Kremlius, kurį erzina jau pats Ukrainos siekis integruotis į Vakarų struktūras.
Pasibaigus Šaltajam karui, NATO išsiplėtė į dalį buvusių Rytų bloko šalių. Tačiau Kremliui Ukraina yra itin opus klausimas, kadangi šios šalies teritoriniuose vandenyse yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas. Sandėris Sevastopolyje palikti Rusijos karinį jūrų laivyną buvo priimtas griūnant Sovietų sąjungai. Kremlius kasmet Ukrainai už paslaugą sumoka po 100 mln. dolerių
Tiesa, Ukrainos laivyno viceadmirolas Igoris Teniuchas teigia, kad kiekviena valstybė turi teisę pati nuspręsti savo likimą ir Kijevo siekis prisijungti prie NATO yra logiškas žingsnis siekiant narystės Europos sąjungoje. Jo teigimu, Ukraina jau senokai nusprendė dėl savo likimo ir pagrindinis siekis – integracija į Vakarus liks nepakitęs.
Tačiau Sevastopolyje esanti Rusijos Juodosios jūros flotilė yra tikra dilema Ukrainos politikams. Jei jie nori prisijungti prie NATO, rusai turi nešdintis lauk, o jei bus nuspręsta Rusijos laivyno neliesti, pasekmės bus aiškios – Kijevui durys į NATO liks užvertos. Pats Sevastopolis prieš 225 metus buvo įkurtas kaip jūrinė bazė.
Tačiau Rusijos buvimas Sevastopolyje neapsiriboja vien laivais. Rusai turi išvystę savą infrastruktūrą su savais gydytojais, ligoninėmis bei savomis mokyklomis. Be abejonės infrastruktūros palaikymas reikalauja darbo jėgos, todėl kuriamos papildomos darbo vietos. Manoma, kad kone 20 tūkst. ukrainiečių yra priklausomi nuo Rusijos Juodosios jūros laivyno kuriamų darbo vietų.
Kai kurie vietiniai teigia, kad Rusijos pasitraukimas iš Sevastopolio reikštų paties miesto pabaigą. Juk dauguma paslaugas teikiančių įmonių bei parduotuvių taipogi išsilaiko dėka rusų kareivių. Tad nieko keisto, kaip teigia BBC korespondentas, kad Rusija Sevastopolyje yra matoma kaip artimas draugas, o NATO – kaip priešas.
Sevastopolyje dislokuotą laivyną pati Rusija laiko svarbiu atgimstančios karinės galios aspektu. Ne veltui sausio mėnesį Juodosios jūros laivyno flagmanas buvo pasiųstas vadovauti pirmosioms per paskutiniuosius 15 metų Atlanto vandenyne surengtoms plataus masto karinėms pratyboms.
Sevastopolio bazės nuomos sutartis su Rusija galioja iki 2017 metų. Dabartinė Ukrainos vyriausybė aiškiai pareiškė, kad nuomos sutartis nebus pratęsta, tačiau rusai be kovos uosto neatiduos. Ukraina gali tikėtis nebent to, kad NATO pavyks įtikinti Rusiją nesiimti drastiškų veiksmų.
Tačiau karinės intervencijos tikėtis savaime suprantama būtų naivu. Kaip žinia „Naujasis Šaltasis karas“ priešingai nei jo pirmtakas kovojamas ne branduolinių ginklų ar raketų pagalba, o pasitelkiant energetinius išteklius, kibernetines atakas bei informacinį karą. Dujų tiekimas Ukrainai jau buvo nutrauktas, o antradienį paaiškės, ar tai bus pakartota darsyk. Kol Ukraina bei kitos posovietinės valstybės negalės užsitikrinti alternatyvių energetinių išteklių tiekimo šaltinių, tol jos bus pasmerktos Kremliaus malonei.
