Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje beveik 6 kartus padaugėjo emigrantų paliekamų vaikų. Iš daugiau nei 165 tūkst. vaikų turinčių Lietuvos emigrantų, atžalas į svetimą šalį kartu pasiima tik apie pusė jų. Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, kas ketvirtas laikinai be tėvų gyvenantis moksleivis pradėjo prasčiau mokytis, o šeštadaliui jau reikalinga specialistų pagalba.
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, dažniausiai paliekami 10-17 m. metų paaugliai, tačiau vien per pastaruosius metus emigruodami į užsienį tėvai su savimi nepasiėmė pusantro šimto mažylių iki 3 metų. Specialistų teigimu ir šie skaičiai tik apytiksliai, mat tarnybos žino tik apie oficialiai globėjams paliktus vaikus, kurių abu tėvai išvykę, praneša LTV naujienų tarnyba.
„Mes kalbam apie 2 tūkst. vaikų, kuriems yra oficialiai nustatyta globa. Turėkime galvoje, kad tikrai ne visi tėvai prieš išvykdami kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybas ir išsisprendžia vaiko teisinio atstovavimo klausimą“, – LTV naujienų tarnybai teigė Odeta Tarvydienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Didžiausios problemos kyla tuomet, kai oficialaus globėjo neturintis vaikas suserga. Tokiu atveju atlikti sudėtingą gydymą ar operaciją galima tik vienam iš tėvų skubiai parvykus. Tačiau rimtesnių ar lengvesnių elgesio ir psichologinių sutrikimų, specialistų teigimu, patiria dauguma emigrantų vaikų.
„Vaikai gali skambinti mums ir išdykauti, reikšti įvairias emocijas, netgi keiktis, reikšti agresiją ir pyktį. O ilgainiui skambučių analizė leidžia pamatyti, kad tie vaikai prabyla apie šeimos situaciją. Tai yra, kad jie gyvena su vienu iš tėvų, arba tiesiog su giminaičiais. Manyčiau, kad kokių 30–40 proc. skambučių gali būti tokių“, – sako Evelina Firaitė, Pagalbos vaikams linijos koordinatorė.
Dalis paliktų vaikų, pasak socialinės darbuotojos, užsisklendžia savyje ir iš pažiūros dėl tėvų emigracijos neliūdi. Tačiau toks jų elgesys lyg tiksinti bomba, kuri anksčiau ar vėliaus sprogs. Lietuvos tarnybos sulaukia pranešimų ir apie problemas išvykusiose šeimose, dažniausiai tėvai neįvertina, kad kitose Europos ir pasaulio valstybėse galioja kitokie, dažniausiai griežtesni vaiko priežiūros reikalavimai, draudžiantys palikti vaikus be priežiūros, leisti vienus į lauką.
Paskutinių statistikos departamento tyrimų duomenimis, per pirmus 17 nepriklausomybės metų, iš Lietuvos išvyko daugiau nei 330 tūkst. žmonių. Vien pernai savo išvykimą gyventi svetur deklaravo kone 20 tūkstančių Lietuvos gyventojų, vyresnių nei aštuoniolikos metų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti tyrimai parodė, kad kas antras emigrantas turi vaikų, tačiau tik pusė jų į užsienį vyksta kartu. Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, kas ketvirtas laikinai be tėvų gyvenantis moksleivis pradėjo prasčiau mokytis, o šeštadaliui jau reikalinga specialistų pagalba.
Lina LAURINAITYTĖ
