Slavo Čuruvija, tuometis dviejų nepriklausomų laikraščių savininkas ir redaktorius, buvo nušautas prie savo namų 1999 metų balandžio 11 dieną, praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO pradėjo karinę intervenciją, kad sustabdytų kruviną serbų susidorojimą su albanų separatistais Kosove.
S.Čuruvijos žudikų teismas yra laikomas svarbiu pavyzdžiu, kaip Serbija tvarkosi su S. Miloševičiaus eros nusikaltimais. Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje.
Buvusiam valstybės saugumo vadui Rade Markovičiui ir dar vienam asmeniui teismas skyrė 30 metų laisvės atėmimo bausmę. Dar du tos pačios bylos kaltinamieji buvo pasiųsti už grotų 20 metų. R. Markovičius jau atlieka 40 metų laisvės atėmimo bausmę, jam skirtą už kitą S. Miloševičiaus laikų nusikaltimą dėl politinių motyvų.
Teismas nenurodė, kieno nurodymu buvo organizuotas S. Čuruvijos nužudymas.
„Šis nuosprendis siunčia aiškią žinutę, kad nusikaltimai prieš (politinius) oponentus negali likti nenubausti ir kad išpuolių prieš žurnalistus dėl jų viešų pasisakymų vykdytojai nėra neliečiami“, – sakoma Slavo Čuruvijos fondo pareiškime.
Praėjus kelioms dienoms po žurnalisto nužudymo tuo metu įtakinga S. Miloševičiaus sutuoktinė Mirjana Markovič įvardijo jį kaip NATO vykdyto bombardavimo šalininką.
M. Markovič 2003 metais pabėgo į Rusiją, o S. Miloševičius mirė 2006 metais, kai buvo teisiamas Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teisme.
