Kosovo parlamentas sekmadienį vienbalsiai pritarė vienašališkai nepriklausomybės deklaracijai bei pakvietė tarptautinę bendruomenę kuo greičiau pripažinti jauniausią Europos valstybę, skelbia “EUObserver”.
„Nuo šiol Kosovas yra didi, nepriklausoma, suvereni ir laisva valstybė“ – parlamente kalbėjo Kosovo ministras pirmininkas Hashimas Thacis. „Mūsų laukia daug sunkumų, tačiau mes būsime vieninga tauta su aiškia Europos vizija“ – skelbė premjeras. Iškart po jo žodžių visi 109 Kosovo parlamentarai balsavo už 12 punktų nepriklausomybės deklaraciją. Kosovo prezidentas Fatmiras Sejdiu pareiškė, kad nepriklausomybė skelbiama su tarptautinės bendruomenės palaiminimu.
Tiek prezidentas, tiek premjeras pabrėžė, jog Kosovas bus valstybė visiems jos piliečiams, valstybė, kurioje vienodas teises turės tiek daugumą sudarantys albanai, tiek mažumoje esantys serbai.
Nors Kosovas iki vakar vis dar formaliai buvo Serbijos administracinė dalis, tačiau jau nuo 1999 metų jį administravo Jungtinės Tautos. 1999 metais NATO buvo priversta įsikišti tam, kad sustabdytų Slobodano Miloševičiaus inicijuotus etninius valymus. Naujai susikūrusi Kosovo valstybė įgavo taip vadinamą prižiūrimą nepriklausomybę, o tai reiškia, kad Kosovo institucijų veiklą dar ilgą laiką prižiūrės tarptautinės bendruomenės atstovai (šiuo atveju Europos sąjungos misija).
Tiesa, Kosovo nepriklausomybei visomis išgalėmis žada priešintis Serbija. Prezidentas Borisas Tadičius teigė, kad Belgradas niekada nepripažins nepriklausomo Kosovo ir visomis taikiomis diplomatinėmis bei teisinėmis priemonėmis sieks anuliuoti nelegalią laikinų Kosovo valdžios organų priimtą nepriklausomybės deklaraciją. Dar prieš tai Serbijos premjeras Vojislavas Koštunica apkaltino JAV bei ES siekiant atplėšti Kosovą nuo Serbijos. Kosovas laikomas istoriniu bei religiniu Serbijos valstybės lopšiu.
„JAV pažemino Europos sąjungą ir privertė ją išduoti savo pamatinius principus. Europa nulenkė galvas prieš JAV ir bus priversta prisiimti visas pasekmes, kurias sukels Kosovo nepriklausomybė“ – teigė V. Koštunica. Jis pridūrė, kad pažeminta būten ES, o ne Serbija, nes kol Kosove gyvens bent vienas serbas, provincija ir toliau priklausys Serbijai. Tokie šūkiai primena liūdnai pagarsėjusią S. Miloševičiaus laikais atgaivintą Didžiosios Serbijos idėją, teigusią, jog Serbija yra ten, kur gyvena bent vienas serbas.
Belgrade buvo užpulta šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos ambasada. Teigiama, kad, pralaužę policijos užkardą, protestuotojai ambasados balkone degino Slovėnijos vėliavas, o viduje gadino ambsados inventorių. Pranešama, jog sužeista mažiausiai 60 žmonių – 30 policininkų ir tiek pat protestuotojų.
Padalintame Kosovo Mitrovicos mieste į ES bei Jungtinių Tautų ambasadas buvo mestos rankinės granatos.
Pirmadienį spręsti Kosovo nepriklausomybės klausimo renkasi ES užsienio reikalų ministrai. Bus bandoma pasiekti bendrą sutarimą provincijos nepriklausomybės klausimu. Manoma, kad po karštų debatų vis dėlto bus nuspręsta, jog sprendimą dėl naujos valstybės pripažinimo ar nepripažinimo kiekviena ES narė galės priimti savarankiškai. Šiuo metu Kosovo nepripažinti yra pasiruošusios keturios ES valstybės – Ispanija, Rumunija, Kipras ir Graikija. Kol kas Kosovo pripažinti nesiruošia ir Slovakija, kuri galutinį sprendimą priims tik įvertinusi susidariusią situaciją bei tarptautinės bendruomenės žingsnius. Bulgarija kol kas taip pat neatskleidžia savo pozicijos, kuri turėtų paaiškėti tik pirmadienio užsienio reikalų ministrų susitikime.
Manoma, kad nepriklausomą Kosovą nedelsdamos pripažins didžiosios ES valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija.
Kosovo nepriklausomybei itin priešinasi Rusija, kuri teigia, jog toks Kosovo albanų žingsnis pažeidė Serbijos teritorinį vientisumą. Kremlius ragina kuo greičiau sušaukti neeilinį JT Saugumo Tarybos susitikimą, kuriame būtų pasmerkta bei panaikinta neteisėta nepriklausomybės deklaracija.
