Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti atvyko į Briuselį tęsti dialogo tarp Belgrado ir Prištinos. Serbijos ir Kosovo deryboms tarpininkauja ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Vėliausias dialogo etapas birželį baigėsi be akivaizdžių rezultatų. A. Vučičius ir A. Kurti atsisakė susitikti asmeniškai, o J. Borrellis, kuris su abiem politikais kalbėjosi atskirai, pripažino, kad jie „skirtingai aiškina priežastis, taip pat faktus, pasekmes ir sprendimus“.
J. Borrellis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad atėjo laikas pradėti rimtai taikyti susitarimą dėl santykių normalizavimo. „Šiandien pamatysime, ar jie pasirengę prisiimti atsakomybę“, – sakė jis ir paskelbė nuotrauką, kurioje abu vyrai su juo yra vienoje patalpoje.
Serbija ir jos buvusi provincija Kosovas nesutaria jau kelis dešimtmečius. Per 1998–1999 metais vykusį karą žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų. 2008 metais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę, tačiau Belgradas atsisakė pripažinti šį žingsnį.
Gegužę kilus ginčui dėl vietos rinkimų teisėtumo Serbijai priklausančioje šiaurinėje Kosovo dalyje, serbai susirėmė su saugumo pajėgomis, įskaitant ten dirbančias NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Kosove (KFOR), ir sužeidė 93 karius.
Buvęs ultranacionalistas A. Vučičius, kuris dabar sako, kad pritaria Europos Sąjungai ir reformoms, palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsisakė įvesti sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.
Vakaruose nuogąstaujama, kad Maskva, norėdama nukreipti pasaulio dėmesį nuo karo, gali pasinaudoti Belgradu, siekdama kurstyti etninius konfliktus Balkanų šalyse, vis dar neatsigaunančiose po niokojamų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio karų.
Tačiau tuo pačiu metu A. Kurti nuo tada, kai 2021-aisiais tapo ministru pirmininku, sukėlė europiečių nepasitenkinimą ir pasirodė esąs nepalenkiamas derybose.
A. Kurti yra ilgametis Kosovo nepriklausomybės aktyvistas, sėdėjęs Serbijos ir Kosovo kalėjimuose.
