A.Vučičiaus Serbijos pažangos partija turėtų būti laimėjusi apie pusę visų balsų, o jo koalicijos partneriai socialistai turėtų būti likę antroje vietoje su maždaug 11 proc. balsų, nurodo nepriklausoma stebėtojų grupė CeSID.
Kraštutinių dešiniųjų Radikalų partija taip pat turėtų grįžti į parlamentą, kuriame ketverius metus vietų neturėjo. Šiai partijai vadovauja ultranacionalistas Vojislavas Šešelis, kuris neseniai buvo išteisintas dėl kaltinimų karo nusikaltimais, susijusių su 10-ojo dešimtmečio Balkanų konfliktais. Prognozuojama, kad Radikalų partija gaus daugiau kaip 7 proc. balsų ir, įveikusi 5 proc. „slenkstį“, turės platformą parlamente savo griežtai antivakarietiškoms ir prorusiškoms pažiūroms.
Nuo 2014-ųjų premjero poste dirbantis 46 metų A.Vučičius pirmalaikius rinkimus sušaukė sakydamas, kad jam reikia aiškaus mandato potencialiai nepopuliarioms reformoms, kurių reikia norint prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Tačiau kritikai šiuos rinkimus įvertino kaip bandymą konsoliduoti valdžią ir reiškė susirūpinimą dėl A.Vučičiaus autoritarinių tendencijų, įskaitant žiniasklaidos laisvės varžymą. Centristų politiku virtęs buvęs V.Šešelio sąjungininkas A.Vučičius, vėlai sekmadienį sakydamas pergalės kalbą, pažymėjo, jog rezultatai rodo paramą reformoms bei „europinei integracijai“ ir suteikia jam „didžiulę atsakomybę“. „Žinau, kur turėtume eiti, žinau, kaip užtikrinti Serbijos ateitį ir kaip sunkiai dirbti, kad ten patektume“, – sakė jis.
ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas buvo tarp pirmųjų, pasveikinusių A.Vučičių per „Twitter“. Serbija, kurioje gyvena 7 mln. žmonių, derybas dėl narystės ES pradėjo gruodį, nors Briuselis ir yra sakęs, kad tolesnės bloko plėtros nebus iki 2020 metų.
Šie rinkimai Serbijoje buvo treti per ketverius metus ir entuziazmo, rinkėjams laukiant eilėse prie rinkimų apylinkių, regis, trūko. „Rinkimai pas mus rengiami per dažnai“, – sakė Belgrade gyvenanti 68 metų pensininkė Jelica Nikolič, pripažinusi, kad su vyru Radomiru balsuojanti veikiau iš pareigos nei dėl įsitikinimų.
Šalies pietvakariuose esančiame Novi Pazaro mieste 40 metų Edibas Machmutovičius vylėsi, kad laimėtojai „sukurs naujas darbo vietas, dėl kurių galėtume likti čia, o ne turėtume ieškoti geresnio gyvenimo kitur Europoje“. Rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 55 proc. didesnis nei 2014 metais.
Reikalingos reformos
Kol kas neaišku, kiek kitų partijų pateks į parlamentą. Kelios iš susiskaldžiusios opozicijos grupių gali surinkti po maždaug 5 proc. balsų, rodo CeSID prognozės. Įtakingo A.Vučičaus dabar lauks užduotis reformuoti neefektyvias valstybines kompanijas ir išpūstą viešąjį sektorių – šių priemonių reikalauja ES ir, pagal susitarimą dėl paskolos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Serbija lieka tarp skurdžiausių šalių Europoje; nedarbas šioje šalyje yra maždaug 20 proc, o vidutinis mėnesio užmokestis – maždaug 360 eurų.
Griežtosios linijos šalininkas V.Šešelis, kuris dabar gali tapti pagrindine opozicijos figūra parlamente, per tūžmingą antivakarietišką rinkimų kampaniją ragino serbus pasirinkti Rusiją ir smerkė NATO už jo 1999 metų bombardavimus Serbijoje per Kosovo karą. „Mes nesidžiaugiame rinkimų rezultatais, tikėjomės daugiau“, – vėlai sekmadienį sakė V.Šešelis, kuris pridūrė, jog radikalai parlamente pademonstruos, kad yra „geresni“.
Rusiją, kuri taip pat yra slaviška ir, daugiausia, krikščioniška ortodoksiška šalis, daugelis serbų laiko palaikančia sąjungininke, ypač – dėl Kosovo nepriklausomybės, vienašališkai paskelbtos 2008 metais, neigimo.
Nors A.Vučičius perspėjo rinkėjus dėl kraštutinių dešiniųjų grėsmės, analitikai sako, kad griežtosios linijos šalininkų buvimas parlamente galėtų būti naudingas įrankis premjerui, norinčiam vaizduoti save nuosaikiu lyderiu. „Radikalų buvimas gali būti geras būdas Pažangos partijai teigti, kad Serbijoje yra pliuralizmas“, – sakė CeSID direktorius Bojanas Klačaras.
