Apie šį sprendimą ministras paskelbė Baltarusijoje rengiamų karinių pratybų, kuriose turėjo dalyvauti ir serbų karių, išvakarėse.
„Mūsų prašoma... atsisakyti planuojamų karinių pratybų su Baltarusija“, – sakė A. Vulinas.
„Artimiausiu metu nedalyvausime jokiose bendrose pratybose ar kituose su ginkluotosiomis pajėgomis susijusiuose projektuose su NATO, KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija), Rusija, JAV, Kinija, ES, Vakarais ir Rytais“, – nurodė ministras.
A. Vulino teigimu, vyriausybė tokį sprendimą priėmė „po didžiulio ir nepelnyto spaudimo“ iš Europos Sąjungos. Jis teigė, kad šis spaudimas yra ES „isterijos“ ir „didėjančių (vakarietiškų) išpuolių prieš mūsų šalį“ dalis.
Briuselis į tokį pareiškimą kol kas nesureagavo.
Vis tik A. Vulinas pabrėžė, jog Serbija, kaip ir planavo, toliau tobulins savo kariuomenę ir pati didins jos kovinę parengtį.
A. Vulino teigimu, toks sprendimas leis Serbijai išlaikyti savo kaip kariniu požiūriu neutralios valstybės statusą, taip pat izoliuotis nuo nereikalingo politinio ir ekonominio spaudimo.
Ministras nurodė, kad Belgrado sprendimas, jei to pareikalaus aplinkybės, bus taikomas ir šalies dalyvavimui taikos palaikymo operacijose.
Serbija, kuri yra NATO programos „Partnerystė taikos labui“ narė, oficialiai yra paskelbusi karinį neutralumą. Tačiau ji taip pat yra surengusi keletą karinių pratybų su Rusija ir jos sąjungininkais, sukeldama nerimą Vakaruose.
Ši Balkanų šalis, kurios karių pozicijas 10-e dešimtmetyje bombardavo NATO pajėgos, siekusios užbaigti kruviną Kosovo separatistinį karą, siekia narystės ES. Tačiau Serbija taip pat stiprino savo politinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija ir Kinija.
Anksčiau buvo pranešta, kad į Baltarusijoje rugsėjo 10–15 dienomis vyksiančias pratybas „Slavų brolija“ atvyks Rusijos ir Serbijos karių.
Šios pratybos kasmet rengiamos dalyvaujančių šalių teritorijose; pernai jos vyko Serbijoje.
Šįkart manevrai turi įvykti Baltarusijoje, ten tęsiantis politinei krizei. Šalyje jau mėnesį rengiami protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis autokratas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Serbija netikėtai praėjusį mėnesį drauge su ES atmetė Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus, taip pat kritikavo milicijos represijas prieš protestuotojus, reikalaujančius A. Lukašenkos atsistatydinimo.
Belgradas palaikė artimus santykius su A. Lukašenka, pastarąjį kartą viešėjusiu Serbijoje gruodžio mėnesį.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius yra sulaukęs kritikos savo šalyje ir iš užsienio dėl žiniasklaidos laisvių ribojimo, rinkimų, kurie, opozicijos tvirtinimu, nėra laisvi ir sąžiningi, ir susidorojimo su antivyriausybinių demonstracijų dalyviais.
