Nuo moterų grobimo į nelaisvę ir prievartos, legendos teigimu, prasideda ir Romos istorija. Neseniai įkurtam miestui trūko moterų, todėl Romulas pakvietė sabinus (italikų gentis) į šventę, kurios metu buvo pagrobtos visos netekėjusios merginos. Kuomet jų tėvai ir broliai nusprendė keršyti, pačios moterys išėjo taikyti abiejų pusių, pareikšdamos, kad jau ištekėjo už savo pagrobėjų ir prievartautojų.
Antikos literatūroje gausu panašaus pobūdžio moterų pagrobimo pavyzdžių, tiek mitų pavidalu, tiek ir istorijoje. Tuo metu moterys visų pirma buvo grobiu, rašoma „Die Welt“.
Tai buvo susiję su jų socialiniu vaidmeniu, juk moterys buvo jungiančioji grandinės dalis tarp šeimų arba grupių ir tuo pačiu užtikrino ekonominį ar politinį stabilumą, o taip pat biologinį giminės tęstinumą, cituojamos istorikės Christin Keller ir Katja Winger: „Tačiau ką daryti, jeigu giminės pratęsimui nebuvo tinkamų moterų, jeigu kaimyninės gentys nenorėjo savanoriškai atiduoti savo moterų arba jos nenorėjo taikstytis su savo likimu, būti išnaudojamos kaip polinių ar finansinių tikslų svertas?“.
Tokiu atveju, anot istorikų, moterys buvo tiesiog grobiamos ir per prievartą ištekinamos.
Dabar jau sunku suvokti, tačiau pagrobtų moterų kančios vargu ar būdavo plačiai aptariamos. Užuojautos sulaukdavo tik tos, kurios prarasdavo savo socialinį statusą, tai yra po pagrobimo netapdavo teisėtomis žmonomis, cituojama istorikė Angela Pabst. Jaunosios pagrobimas graikiškajai tragedijai tikdavo tik tuomet, kai dėl to nutikdavo kokia nors nelaimė, pavyzdžiui, žūdavo vyras ar vaikai miesto užgrobimo metu. Priverstinė santuoka su nepažįstamuoju buvo laikoma tam tikra visuomenės standartų norma.
Romos kariams būdavo liepiama tik gerbti socialinį statusą. Titas Livijus aprašė Chiomaros, galatų vado žmonos, istoriją, kuri patekusi į romėnų nelaisvę buvo išprievartauta vieno centuriono.
„Ji nebuvo paprasta keltų moteris, o vado žmona ir todėl, romėnų finansinių ir politinių tikslų įgyvendinimo supratimu, pretendavo į privilegijuotą elgesį“, – aiškina istorikė Marie Joselin Dusenberg.
Centurionas neparodė tinkamos pagarbos šiai normai, todėl nusipelnė mirties. Tito Livijaus aprašytoje istorijoje rašoma, kad moteris galų gale buvo paleista namo, o pas savo vyrą grįžo su nukirsta ją išprievartavusio vyro galva rankoje.
Dantų analizė dėl stroncio izotopų kiekio rodo, kad Antikos laikais Europoje moterys, akivaizdu, gyveno už tūkstančių kilometrų nuo regionų, kuriuose jos gimė ir užaugo.
Tai buvo bandoma aiškinti kaip migracijos pavyzdį. Tačiau archeologiniai atradimai taip pat liudija, kad šie genų mainai gana dažnai vyko ne savo valia. Dažnai kapavietėse būdavo aptinkami vyrų ir vaikų kaulai, o jaunų moterų ten nebuvo. Iš to galima daryti išvadą, kad pagrindinis tikslas buvo moterų pagrobimas.
