Tačiau tuo metu nieko baisiau už negalėjimą susilaukti vaikų tikriausiai nebuvo. To paklauskite gydytojo ir garsios „Battle Creek“ sanatorijos bendrasavininko Johno Kelloggo. Apie tai jis 1884-aisiais parašė knygą, pavadinimu „Ladies‘ Guide in Health and Disease“, skirtą pastoti negalinčioms moterims.
Kaip teigia portalas theweek.com, pirmasis žingsnis gausesnės šeimos link buvo atsikratyti visų savanaudiškų su mirtimi gimdymo metu susijusių baimių, nors XIX a. tai buvo bene pagrindinė moterų mirties priežastis.
„Tikimės, jog šie knygos puslapiais suteiks moterims saugumo jausmą ir paskatins pasirinkti šiek tiek nepatogumų sukeliantį nėštumą ir patį gimdymą, o ne bevaikį gyvenimą ir padidėjusią tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, kurios gali atsirasti pasirinkus pastarąjį gyvenimo būdą“, - rašė Johnas Kelloggas.
B.G.Jefferis 1920-aisiais išleistoje savo knygoje „Searchlights on Health: The Science of Eugenics“ pabrėžia, jog vaikų neturintys žmonės neva jo yra apgailėtini: „Ar yra kas nors liūdnesnio ir labiau apgailėtino, nei senyvo amžiaus vaikų neturinti pora? Jauni žmonės nenori rūpintis vaikais ir verčiau renkasi linksmybes ir bendravimą, tačiau taip jie tik žaloja savo sveikatą.
Lauktas ir tinkamomis aplinkybėmis pagimdytas vaikas niekuomet nesugadins moters laimės ir sveikatos. Tiesą sakant, moterų gyvenimas be to nėra pilnavertis. Ji gali susilaukti tuzino ir daugiau vaikų ir būti sveikesnė, nei prieš susituokiant.“
Jei manote, kad už nėštumą ir tikimybę mirti gimdymo metu nėra nieko baisiau, pagalvokite apie anksčiau vyravusią neišnaudoto moteriškumo stigmą. Buvo manoma, jog moterys šioje žemėje atsirado turėdamos tik vieną tikslą ir jis tikrai nėra susijęs su savirealizacija bei asmeniniu tobulėjimu.
Nėštumo simptomai
Kaip teigia kitas XIX a. autorius, Johnas D. Westas, iš pradžių moteryje apsigyvena „bakterinis vaikelis“.
„Kiaušinėliui ir spermai susijungus, susidaro naujos gyvybės bakterija. Šis reiškinys apsigyvena kažkur moters lytiniuose organuose, įprastai įsčiose, ir ima savarankiškai augti. Po to ši bakterija imama vadinti vaisiumi“, - rašė jis.
1. Nemalonumą sukeliantis jausmas
Prieš 130 metų nebuvo jokių iš plastiko pagamintų nėštumo testų, netgi gydytojai nesugebėdavo tiksliai nustatyti ar moteris iš tiesų laukiasi. Be to, badas ir nuolatinis nuovargis dažnai tapdavo priežastimi, kodėl moterims vėluodavo mėnesinės.
Būtent dėl šių priežasčių nėštumo ženklais buvo laikomi net keli sunegalavimai. Vienas jų – nemalonus jausmas arba kas mėnesį sugrįžtantis pykinimas.
2. Šiurkšti oda
Dar vienas nėštumo požymis, kai rašo Johnas D. Westas, šiurkšti oda.
„Specifinis, rožinės spalvos apsikritimas, esantis aplink spenelį, padidėja ir palaipsniui įgauna tamsią spalvą bei pasidengia neskausmingais spuogelius primenančiais iškilimais.
Dažnai oda tampa nukarusi ir susiraukšlėja, dėl ko moteris iš gražios ir jaunos virsta sena, išvargusia ir iškankinta rūpesčių. Retkarčiais ant tų kūno vietų, kurias vyrams pridengia barzda, moterims ima augti plaukai.
Gausiai prakaituojančių moterų oda išsausės ir pasidarys šiurkšti, o tų, kurių oda ir anksčiau būdavo nelabai išvaizdi, prakaituos dažniau ir skleis nelabai malonų kvapą“, - rašė Johnas D. Westas.
3. Pakrikęs apetitas
„Pakrikęs apetitas yra dar vienas tipinis anų laikų nėštumo simptomas. Moteris ima valgyti didelėmis porcijomis, tačiau ji vis dar alkana, dėl to dažnai keliasi naktį ir ieško maisto. Gali būti, jog moteris nori tik tam tikrų patiekalų arba gėrimų. Jei ji nenumalšins alkio, mintys apie maistą jos galvoje suksis visą dieną“, - tęsė autorius.
Nors kai kurie gydytojai patarė pasiduoti norui viską valgyti, Dr. Johnas Kelloggas tikėjo, jog tai – silpnumo ženklas: „Nėščios moters maisto troškimas negali būti laikomas rimtu sistemos ženklu. Daugeliu atveju alkis nėra toks stiprus, kad jo nebūtų galima kontroliuoti.“
Šioje vietoje atsiranda nesutarimai. Johnas D. Westas teigia, jog nenumalšinus moters alkio, tai gali turėti įtakos jos vaisiui, todėl, jei tik mažyliui nėra sukeliamas pavojus, siūloma įgyvendinti visus troškimus.
B.G.Jefferis savo knygoje pateikia tokį pavyzdį: „Viena moteris nėštumo metu labai norėjo džino, tačiau ji jo negavo. Gimęs vaikas net 6 savaites be paliovos verkė, kol jam nebuvo duota šiek tiek džino. Jį išgėręs jis nusiramino ir tapo sveikas.“
Taigi, viskas, ko tuo metu reikėjo kūdikiui, buvo šlakelis džino. Jei nėštumo metu moteris būtų jo gavusi, būtų išvengta viso šio sujudimo.
4. Isterija
Galiausiai, isterija, vos netampanti beprotyste, taip pat yra vienas pagrindinių nėštumo požymių.
„Dėl isteriškos prigimties gali atsirasti kitų nervų sistemos sutrikimų. Žmona gali pajusti artėjantį pavojų, jos šeimos narius užgriūsiančias bėdas. Kartais moteris nepripažins savo būklės, sugalvos argumentus, kad tik paaiškintų savo elgesį. Visa tai yra susiję su nėštumu. Isterija gali būti tokia stipri, jog teks sutramdyti moterį specialiomis priemonėmis“, - sakė Johnas D. Westas.
Minimi sutramdymai ir yra tie nedideli nepatogumai, kuriuos moteris gali patirti nėštumo metu.
Vaikelio lyties pasirinkimas
Nepaisant XIX a. vyravusių medicininių žinių spragų, vieną dalyką gydytojai tikrai galėjo pasakyti – kaip pasirinkti vaikelio lytį?
Visa tai priklauso nuo laiko. Kaip aiškina B.G.Jefferis, jauni kiaušinėliai tampa mergaitėmis, o šiek tiek senesni – berniukais.
„Teorija tokia, jog po paskutinių moters mėnesinių praėjus ne daugiau 4 dienoms užmegzta vaiko gyvybė turės mergaitės lytį, kadangi tuo metu kiaušinėlis yra dar jaunas ir nesubrendęs, tačiau po mėnesinių pabaigos praėjus 4 dienoms ir daugiau užmegzta gyvybė bus berniukas, kadangi moters kiaušinėlis yra jau subrendęs. Pastoti nepavyks po mėnesinių praėjus 8 dienoms, kadangi tada kiaušinėlis išnyksta. Kitą kartą gyvybę užmegzti galima tik prieš pat mamos mėnesines“, - rašė jis.
Būsimos atžalos lytį galima pasirinkti ir kitais būdais.
„Manoma, jog jei tėvas yra fiziškai stipresnis, jo asmenybė įspūdinga – gims dukra, jei yra atvirkščiau – sūnus. Taip pat teigiama, jog gyvybės užsimezgimo metu mamai esant laimingai ir labai laukiančiai sūnaus, taip ir bus. Rezultatui įtakos turi ir tėvų amžius. Jei tėvas yra gerokai vyresnis už mamą, šeimoje dominuos dukterys“, - 1896-ųjų knygoje „Preparation for Motherhood“ rašė Elisabeth Robinson Scovil.
Taigi, jei norite sūnaus, turite būti vyresnė ir to be galo trokšti, o mylėtis patariama po mėnesinių praėjus ne mažiau 5 dienoms. Kitaip tikrosios vaikelio lyties nesužinosite iki pat jo gimimo.
Vaikui dar esant įsčiose, pakankamai įgūdžių naudotis stetoskopu turintis gydytojas, paklausęs vaisiaus širdies dūžių gali nustatyti jo lytį. Buvo manoma, jog per minutę širdžiai suplakus daugiau nei 130 kartų, moteris nešioja mergaitę, jei dūžių skaičius mažesnis – berniuką.
Ko vengti nėštumo metu
Teigiama, jog vaikas – sielos kūrinys, todėl dar prieš lytinį aktą tarp motinos ir tėvo įvykę dalykai turi jam įtakos.
Štai ko vengti bandant susilaukti vaikų pataria B.G.Jefferis.
„Siekiant geriausių rezultatų, lytinis aktas turėtų įvykti tik tada, kai abu partneriai yra geriausios fizinės formos. Dėka tėvų neatsargumo ir neišmanymo į pasaulį atkeliavo labai daug sergančių ir negalias turinčių vaikų“, - rašė jis.
Taip pat mylėtis nepatariama ir po sočios vakarienės, ant veido atsiradus spuogams, sergant šienlige ir, žinoma, esant neblaiviam.
Tiesa, alkoholis, nuo pat tos dienos, kuomet prieš 5000 metų jis buvo visai netyčia išrastas, yra atsakingas už milijonų vaikų atsiradimą.
Šoko ištikta, blaivi mama pagimdė girtą kūdikį
Johnas D. Westas savo knygoje papasakojo ir vieną labai svarbią istoriją, kas nutinka, kai moteris visą nėštumo laikotarpį praleidžia nemalonioje aplinkoje, jai tenka susidurti su protiniais sunkumais, prastu gyvenimo būdu.
„Mažame Naujojo Džersio mieste gimė vaikas, pasižymintis visais apsvaigimo nuo alkoholio požymiais. Gydytojai aiškina, jog vaikas neserga katalepsija, jo nekamuoja traukuliai, priepuoliai, tačiau apatinių jo galūnių judesiai nekoordinuoti. Vaiko eisena sunki ir netvirta – labai panaši į girto žmogaus. Jo kalba ne tik nerišli ir nevientisa, bet jis atrodo labai linksmas ir įsikarščiavęs, o tai yra ankstyvojo apsvaigimo nuo alkoholio požymiai. Šį reiškinį galima paaiškinti tik vienaip: moteris ir vyras, santuokoje gyvenantys tik 1 metus, buvo labai artimi.
Žmona tikėjo, kad vyras nevartoja alkoholio. Kartą, praeidama pro barą ji išgirdo dainuojantį į savo vyro labai panašų balsą. Ji taip nustebo, jog pravėrė duris, kad įsitikintų, jog tai tikrai ne jos vyras.
Deja, jos vyras buvo stipriai apsvaigęs. Tai įvyko iki vaikelio gimimo likus kelioms savaitėms. Buvo manoma, jog gims visiškai stiprus ir sveikas berniukas, tačiau neilgai trukus ėmė ryškėti keisti bruožai, kurie niekada neišnyks. Tai vienas tokių užfiksuotų atvejų, leidžiantis manyti, jog motinos patirtas siaubas ir išgyvenimas pakeitė jos įsčiose esantį mažylį.“
Taigi, tam tikri neigiami įvykiai ar išgyvenimai turi didelės įtakos vaiko fizinei ir dvasinei būklei. Tiesa, tokį pat efektą turi ir teigiamos emocijos. Tas pats autorius pasakojo, jog kartą moteris kartu su savo kariu vyru jojo arkliu ir matė, kaip kovai ruošiami kariai.
Šis vaizdinys įkvėpė ją pamatyti tikrą kovą ir pasidžiaugti iškovota pergale. Visa tai įvyko iki gimdymo likus keliems mėnesiams.
Moteris susilaukė berniuko, kurį pavadino Napoleonu.
Seksas nėštumo metu
Nors to priminti ir nereikėtų, buvo pabrėžiama, jog seksas nėštumo metu turėtų būti draudžiamas, kadangi įsčiose esantis vaikas, nesilaikant šio patarimo, užaugs iškrypėliu, o mama ne tik patirs nepatogumo jausmą, bet ir susirgs įvairiomis ligomis, tokiomis kaip rytiniu pykinimu, kurį sukelia įsčių sudirginimas.
Būtent tokius patarimus XX a. gydytojai dalino nėščioms moterims, kad padėtų joms susilaukti sveikų, stiprių ir gerų vaikų. Didžioji dauguma jų, suvokus, kokiu laikotarpiu ir kokiomis sąlygomis buvo gyvenama, nekelia nuostabos.
