„Pats laikas energingai ir ryžtingai investuoti į Vokietiją“, – sakė O. Scholzas kalboje parlamentui prieš balsavimą, kurį organizuoti jis paprašė po to, kai praėjusį mėnesį žlugo jo vadovaujama koalicija.
„Šiandien labai gerai ginkluota branduolinė galia kariauja Europoje vos už dviejų valandų kelio lėktuvu nuo mūsų. Turime smarkiai investuoti į savo saugumą ir gynybą“, – kalbėdamas parlamente sakė O. Scholzas.
Kancleris pridūrė, jog Vokietijos ginkluotosios pajėgos buvo likusios apgailėtinos būklės. Situacija ėmė keistis, kai jis paskelbė 100 mlrd. eurų specialųjį finansavimą gynybos sektoriui po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.
O. Scholzo vyriausybė – trišalė koalicija tarp socialdemokratų (SPD), žaliųjų ir verslui palankios FDP – buvo krečiama gilių nesutarimų dėl Europos didžiausios ekonomikos išlaidų.
O. Scholzas stagnaciją užbaigė lapkritį, kai atleido FDP finansų ministrą Christianą Lindnerį, kas nulėmė koalicijos griūtį.
Pirmadienį kancleris paragino reformuoti vadinamąjį Vokietijos „skolos stabdį“, kuris riboja valstybės skolinimąsi iki 0,35 proc. BVP – konstitucinę taisyklę, kurią įnirtingai gynė Ch. Lindneris.
O. Scholzas sakė, jog reformavus skolos stabdį, būtų nuspręsta, „ar mūsų šalis investuos ir kaip investuos: galingai ir ryžtingai ar nerūpestingai ir beviltiškai“.
„Nuo šio klausimo priklauso visa kita: mūsų saugumas, ateities gerovė, ekonomikos konkurencingumas, geras darbas ir švietimas, galiausiai socialinė darna šalyje“, – sakė jis.
Tuo metu Vokietijos konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas dėl šalies ekonominių problemų apkaltino kadenciją baigiančią O. Scholzo koalicinę vyriausybę.
Vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas buvo „ekonominės krizės veidas“, sakė F. Merzas.
Jis kaltino O. Scholzą palikus šalį „vienoje didžiausių pokario eros ekonominių krizių“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
