Jis taip pat pabrėžė, jog, Ukrainos karui su Rusija besitęsiant, „net negalima svarstyti apie vokiečių karių dislokavimą Ukrainoje dabartinėmis sąlygomis“.
O. Scholzas taip komentavo spėliones, kurios kilo po užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock komentarų per antradienio susitikimą su kolegomis iš kitų NATO šalių Briuselyje.
Paklausta apie galimą tarptautinę taikos palaikymo misiją Ukrainoje, A. Baerbock sakė: „Žinoma, mes ateityje remsime viską, kas pasitarnauja taikai, visomis savo jėgomis.“
Kai kurie tai interpretavo kaip Vokietijos dalyvavimo tokioje misijoje galimybę.
Tačiau O. Scholzas pabrėžė, jog Vokietijos diplomatijos vadovė kalbėjo apie tai, „kas galėtų įvykti ateities pokario periodu, ir bandė išvengti pasakyti „taip“ arba „ne“.
Kalbėdamas parlamente jis pridūrė, kad „mums yra visiškai nederama spekuliuoti, kas įvyktų po sutartų paliaubų“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris reguliarioje spaudos konferencijoje pasakė, jog A. Baerbock komentarai buvo pernelyg sureikšminti kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose.
Šiuo metu nėra jokių įrodymų, jog Rusija norėtų pradėti derybas, sakė S. Fischeris. Tai reiškia, jog diskusijos, kaip galėtų atrodyti taikos sutartis, būtų itin ankstyvos.
Vokietija yra antra didžiausia Kyjivo rėmėja karine įranga, pagalbą teikianti nuo pat Rusijos pradėtos didelio masto invazijos 2022-ųjų vasarį.
Tačiau O. Scholzas atsisako Ukrainai siųsti ilgo nuotolio raketas „Taurus“, sakydamas, jog tai gali privesti prie tiesioginio susirėmimo tarp Rusijos ir NATO.
Prieš vasario pabaigoje numatomus pirmalaikius parlamento rinkimus O. Scholzas pabrėžė savo atsargią poziciją Ukrainos atžvilgiu, priešingai nei pagrindinės opozicinės partijos CDU/CSU lyderis Friedrichas Merzas, kuris pasisakė už raketų „Taurus“ siuntimą Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!