Praėjusią savaitę Briuselyje vykęs Europos Sąjungos valstybių ambasadorių susitikimas baigėsi skandalu: Lietuva jame pareiškė blokuojanti plataus masto ES derybas su Rusija. Tai sukėlė tūžmingą šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos reakciją, teigia “Financial Times”.
Įtampa Europos Sąjungoje dėl santykių su Rusija, kuri vykdo vis kategoriškesnę politiką, likus kelioms dienoms iki ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo pasiekė aukščiausią tašką. Naujosios ES narės vis tvirčiau reikalauja griežtesnio kurso Rusijos atžvilgiu, tvirtina “Financial Times”.
Anksčiau savo veto deryboms buvo paskelbusi Lenkija, nes nebuvo išspręstas jos ginčas su Rusija dėl maisto produktų importo. Tačiau šį kartą Lietuva teigia turinti daugiau priežasčių nepritarti deryboms.
ES šalių ambasadorių susitikime Briuselyje dalyvavę diplomatai pasakojo, kad Vokietijos atstovas Wilhelmas Schönfelderis kelis kartus Lietuvos delegacijai uždavė klausimą, ko nori pasiekti jų šalis, blokuodama derybas su Rusija, per kurias buvo planuojama aptarti labai platų klausimų ratą – pradedant energetika ir prekyba, baigiant žmogaus teisių problemomis.
Pasak dienraščio, Lenkija, Lietuva ir kitos buvusios komunistinės šalys dar nuo 2004-ųjų gegužės, kai įstojo į Europos Sąjungą, bando įtikinti ES atsisakyti tradicinio Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos įtakojamo kurso Maskvos atžvilgiu, kuriuo siekiama palaikyti su Rusija kur kas šiltesnius santykius.
“Dabartinėmis aplinkybėmis tokias derybas pradėti beprasmiška, - “Financial Times” pareiškė aukštas Lietuvos atstovas. – Šį viršūnių susitikimą mes turime išnaudoti ne tam, kad bandytume pradėti kažkokį strateginį bendradarbiavimą be realaus turinio ar vestume derybas dėl derybų. Turime gauti iš rusų kažką konkretaus”.
Jo žodžiais tariant, Maskvos pasirinktas konfrontacijos su ES kursas, kuris vykdomas jau kelis mėnesius, šiek tiek perkėlė diskusijų pačioje ES svorio centrą ir sumažino spaudimą Lenkijai ir kitoms šalims, atsisakančioms pritarti derybų su Rusija pradžiai.
Pasak “Financial Times”, įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos paskutiniuoju metu yra labai išaugusi dėl Rusijos ginčo su Estija, dėl kurio buvo apsupta Estijos ambasada Maskvoje ir nutrauktas susisiekimas geležinkeliu. Lietuva tvirtina, kad Rusija blokuoja į ją vedantį naftotiekį ir jau 10 mėnesių netiekia kuro elektrinei (Ignalinos AE).
Savo ruožtu Rusija tikina, kad lenkiški produktai neatitinka sanitarinių reikalavimų, o naftos tiekimas naftotiekiu į Lietuvą esą nutrauktas dėl “skubaus remonto būtinybės”.
“Reikalai iš tiesų blogi, - taip vienas ES atstovas Briuselyje apibūdino bloko santykius su Rusija. – Ir mes neturime to slėpti, apsimesdami, kad kažką pasiekėme. Geriau konstatuoti, kad rezultato nėra.”
