Savižudžiams sprogdintojams religiniai įsitikinimai nėra pagrindinis motyvas, verčiantis juos žudytis, skelbia „The Economist“.
Valstybių, patyrusių savižudžių teroristų išpuolius sąrašas, nuolatos auga. Vasario 3 dieną savižudė sprogdintoja detonavo sprogmenis Kolombo miesto (Šri Lanka) traukinių stotyje. Išpuolis nusinešė ne tik savižudės, bet ir dar 15 žmonių gyvybes. Tarp žuvusiųjų buvo ir 7 moksleiviai.
Jau kitą dieną palestinietis savižudis surengė išpuolį Izraelio Dimonos mieste, kur yra įsikūręs slaptas branduolinių tyrimų centras. Išpuolis, per kurį žuvo ir senyvo amžiaus žydė, buvo pirmasis po kone metus trukusios ramybės, kai savižudžių išpuolių buvo išvengta. Policininkai iš pradžių dar mėgino padėti sunkiai aplinkoje besiorientuojančiam jaunuoliui, kurį jie palaikė sprogimo auka. Tačiau netrukus pareigūnai susivokė pamatę, kad svirduliuojantis jaunuolis taipogi yra apsijuosęs savižudžio diržu ir, dar prieš palestiniečiui detonuojant sprogmenis, spėjo jį nukauti.
Ne per seniausiai britų tyrėjai pareiškė ir tai, kad Pakistano opozicijos lyderė Benazir Bhutto buvo nužudyta ne pistoleto šūviais, o per savižudžio mirtininko išpuolį sukeltos sprogimo bangos.
Kas skatina jaunus žmones ryžtis savižudiškam išpuoliui? Juk jiems prieš akis dar liko visas gyvenimas. Ką savižudžiams pažada juos verbuojantys teroristai? Nejaugi tik rojų Alacho pašonėje? Prabėgo jau 8 metai nuo to laiko, kai Izraelyje primą kartą surengta tarptautinė konferencija savižudžių sprogdintojų mįslei spręsti. Nuo to laiko pateikta šimtai įvairių tyrimų, kuriuose bandoma atskleisti savižudžių motyvus. Tačiau mįslės iki galo perkąsti neišeina.
2000 metais, vykstant konferencijai, savižudžių sprogdintojų išpuolius dažniausiai naudojo separatistinė organizacija „Tamilų Tigrai“, kurie buvo įsivėlę į kruviną kovą Šri Lankoje. Tačiau nuo to laiko situacija pasikeitė ir, nors tamilai neišsižadėjo savo taktikos, tačiau savižudžiai sprogdintojai dabar daug dažniau vykdomi musulmoniškajame pasaulyje ir nesvarbu, ar būtų kaunamasi vietiniame kare, ar globaliniame džihade prieš JAV bei jų sąjungininkes. Dabar dažniausiai savižudžių išpuoliai rengiami Islamo vardan. Ši praktika nuo Libane kovojančių „Hizbullah“ teroristų išplito iki „Hamas“ kovotojų Palestinos teritorijose ir vėliau pasiekė ir Afganistaną bei Iraką. Tokia praktika kai kuriuos Vakarų analitikus verčia daryti išvadas, kad Islamas, ypač šiitiškoji jo atmaina, ypač pabrėžia kankinystę ir taip parengia tikintįjį savidestukcijai.
Vis dėlto dauguma mokslininkų apskritai yra kritiški dėl religijos vaidmens kurstant pasiryžimą savižudiškiems išpuoliams. Čikagos universiteto profesorius Robertas Pape‘as identifikavo 3 aplinkybes, kurioms esant savižudžių išpuoliai yra labiausiai tikėtini. Visų pirma savižudžių išpuoliai labiau tikėtini bendruomenėje, kuri jaučiasi okupuota svetimų jėgų ir mano, jog tokiai okupacijai reikia priešintis. Antras reikalavimas teigia, kad okupantas turi būti demokratiška valstybė, kurios visuomenės nuomonė lengvai gali būti pakeičiama ir taip per ją įtakojama pati valdžia. Ir galiausiai paskutinis reikalavimas teigia, kad tarp savižudiškus išpuolius organizuojančios bendruomenės bei jos taikinio turi egzistuoti religiniai skirtumai. Tad religiniai skirtumai gali motyvuoti savižudžius išpuoliams, tačiau ši sąlyga nėra nei vienintelė, nei pati svarbiausia.
Masačiusetso Technologijos universiteto dėstytoja Nichole Argo taipogi sutinka, kad religijos vaidmuo motyvuojant savižudžius yra ribotas. Labiausiai savižudžius išpuoliams motyvuoja tikėjimas, kad bendrai juos laikys didvyriais. Tad religinė indoktrinacija nevaidina itin didelio vaidmens. N. Argo teigia, kad tik menka dalis radikaliose madrasose Pakistane bei Indonezijoje besimokančių musulmonų ryžtasi savižudiškiems išpuoliams. Jei religinis veiksnys iš tikro būtų pagrindinis varomasis faktorius savižudiškiems išpuoliams rengti, tai išpuoliams besiryžtančių madrasų studentų skaičius turėtų būti nepalyginamai didesnis. Materialinis skurdas taipogi nėra lemiamas veiksnys savižudžiams, kurių nemaža dalis yra iš ganėtinai pasiturinčių šeimų.