Rugsėjo 5 naktį įvykusios atakos prieš karinį dalinį Rusijos Dagestano respublikos mieste Buinakske mažiausiai penki žmonės žuvo, dar 39 sužeisti.
Automobilis, kurį vairavo savižudis, prasiveržė per kelio užtvaras ir įvažiavo į karinio dalinio palapinių miestelio teritoriją Buinaksko priemiestyje. Sargybiniams pradėjus šaudyti, nevaldoma transporto priemonė rėžėsi į bazės pakraštyje esantį sunkvežimį ir sprogo.
Pasak Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, į miesto ligonines nugabenti 26 sužeistieji. Trijų nukentėjusiųjų būklę medikai vertina kaip kritinę.
Dar vienas sprogstamasis įtaisas suveikė kelyje, kuriuo važiavo tyrėjų grupė, skubėjusi į įvykio vietą. Per antrąjį sprogimą niekas nenukentėjo.
Anot Rusijos karinių ekspertų, jei automobiliui būtų pasisekę įvažiuoti į bazės vidurį, žuvusių skaičius siektų dešimtis kariškių, praneša newsru.com.
Į Buinakską rugsėjo 5 d. rytą išskrido Rusijos gynybos ministerijos komisija, kuriai vadovauja generolas majoras Aleksandras Galkinas.
„Dovanos“ sukaktuvių proga?
Padėtis jau daugiau nei mėnesį itin nerami visame Šiaurės Kaukaze. Prieš Rusijos valdžią kovojanęčių sukilėlių atakos dar rugojūčio pradžioje buvo vykdomos Dagestane, Ingušijoje, Kabardos-Balkarijos republikoje ir okupuotoje, nepriklausomybės siekiančioje Ičkerijos čečėnų respublikoje. Sukilėliai, kuriems vadovauja Kaukazo emyru pasiskelbęs Dokka Umarovas, rugpjūčio pradžioje prisiėmė atsakomybę ir už sprogimą Maskvoje, netoli GAZPROM ofiso. Rugpjūčio 1 dieną D. Umarovas buvo paskelbęs, jog atsistatydina iš emyro posto ir įpėdiniu skiria Aslambeką vadalovą, bet jau rupjūčio 4 d. šį potvarkį paskelbė pats anuliuojantis.
Rusija nuo 1994 metų kariavo du Čečėnijos karus ir dabar laiko šią teritoriją savo dalimi, kur anot jos, veikia 2003 metais per referendumą priimta konstitucija. Tuo tarpu čečėnų sukilėlėiai šio referendumo rezultatų, kaip ir okupacinės administracijos nepripažįsta. Manoma, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai, be to, balsavo tūkstančiai Rusijos kariškių.
Galima laukti ir dar gausesnių išpuolių, susijusių su artėjančia sukaktimi. 1991 metų rugsėjo 6 sukanka 19 metų, kai, byrant Sovietų sąjungai, Čečėnija paskelbė nepriklausomybę. Įvairaus pobūdžio sukilimai prieš Rusijos valdžią, periodiškai kildavę po Čečėnijos galutinio nukariavimo 1859 metais.
1996 m. Rusija buvo pasirašiusi Chasavjurto susitarimus, kuriais buvo pabaigtas pirmasis karas. Dar po metų pasirašyta Maskvos sutartis “dėl tarpusavio santykių pagrindų” įtvirtino Ičkerijos Čečėnų Respublikos nepriklausomybę de facto. Nepatyrę Ičkerijos vadovai neįregistravo šių sutarčių Jungtinių Tautų Organizacijoje. Vėliau Rusija sutartis sulaužė, kaip ji teigė, dėl to, kad čečėnai susprogdino Rusijoje kelis gyvenamuosius namus, o Šamilio Basajevo vadovaujami kovotojai įsiveržė į Dagestaną. Numatytas referendumas dėl IČR nepriklausomybės taip ir neįvyko.
Rusijos pradėtų karų metu visiškai sugriauta daugybė miestų ir kaimų, nužudyta šimtai tūkstančių civilių. Be to, Rusijos karinės pajėgos ir šnipai Čečėnijoje ir užsienyje nužudė keturis Ičkerijos Čečėnų Respublikos prezidentus: D. Dudajevą, Z. Jandarbijevą, A. Maschadovą ir A. Sadulajevą.
Minimaliais skaičiavimais, vien pirmame Čečėnų kare žuvo 46 500 žmonių. Kitais skaičiavimais, aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų. Antrojo karo aukų buvo dar daugiau.
