Istorija byloja, kad per pastaruosius porą šimtų metų bankrutavo apie 170 valstybių. Tačiau jų bankrotas atrodo kitaip negu firmų, kurios tokiu atveju išnyksta.
Ant bankroto slenksčio atsidūrusi Amerika praėjusią savaitę pasiekė istorinį kompromisą ir dar kartą padidino šalies skolos limitą. Biudžeto deficitas bus sumažintas, tačiau skolos, į kurias įklimpo ši valstybė, nedingo. Kaip su bankrotu tvarkėsi kitos šalys?
Argentina: bankrotas su triukšmu
Šios šalies bankrotas – vienas triukšmingiausių XXI amžiuje ir vienas didžiausių per civilizacijos istoriją. Valstybės skola 2003 metais siekė 200 mlrd. JAV dolerių.
Argentinai paskelbus, kad yra nemoki, žmonės prarado galimybę naudotis savo indėliais, o pramonė prarado grynuosius pinigus ir nemokėjo atlyginimų. Prasidėjo neramumai, nusikalstamumas išaugo keturis kartus.
Argentina (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Kaip šioje situacijoje pasielgė valdžia? Devalvavo pesą, peržiūrėjo senų skolų mokėjimo terminus ir nustatė naujus. Pardavė valstybei priklausantį oro laivyną ir automobilius. Tačiau šalis iki šiol neatsikratė skolų.
Reikėtų nepamiršti, kad dar paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje Argentina vengė imti kreditus ir vykdė šalies modernizavimo reformą.
Urugvajus: suklupo, bet atsitiesė
Argentinos krizė bumerangu atsisuko į kaimynus. Viena iš aukų tapo Urugvajus. Pirmąjį 2002 metų pusmetį šalies BVP krito apie 50 proc., o per metus – apie 7,1 proc.
Urugvajus (nuotr. SCANPIX)
Skoloms išmokėti pristigo pinigų. Paprastai tokiais atvejais įsikiša Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Ši organizacija tarpininkauja derybose tarp vyriausybės bei kreditorių ir finansiškai laiduoja mainais už konkrečias abiejų pusių nuolaidas. Šiuo atveju buvo kitaip. Vyriausybė su investuotojais nutarė tartis tiesiogiai. Pavyko juos įtikinti, kad problemos yra įveikiamos ir po kelerių metų kiekvienas susigrąžins pinigus. Kreditoriai buvo įtikinti. Ir nesuklydo.
Argentinos obligacijų nominali vertė paskelbus bankrotą krito 65–75 proc., o Urugvajaus obligacijų vertė visai nesumažėjo ir jau 2005 metais Vyriausybė galėjo grįžti į rinką.
Meksika: tekilos krizė
Dešimtajame dešimtmetyje Meksikos Vyriausybė įvykdė nemažai liberalių reformų. Taip pavyko suvilioti užsienio kapitalistus rizikingomis obligacijomis. Jie neatkreipė dėmesio į beprotiškais tempais augančią šalies skolą.
1994 metais, kai kilo indėnų revoliucija šalies viduryje ir buvo nužudytas vienas potencialiausių kandidatų į šalies prezidentus Luisas Colosio, burbulas sprogo.
Didžiausių rūpesčių šalis turėjo dėl vekselių, pavadintų tesobonomis. Tai buvo specialūs bonusai, kurių vertė indeksuota doleriais. Drastiškai kritus meksikietiškos valiutos kursui Vyriausybė buvo nepajėgi šių vertybinių popierių išpirkti.
Daugiausiai kasdien dirbanti tauta – meksikiečiai (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Į pagalbą atėjo amerikiečiai. Jie suteikė 20 mlrd. dolerių paskolą. Didžioji dalis šių pinigų buvo skirta tesobonoms išpirkti. Kartais Meksikos krizė vadinama tekilos krize.
Rusijos Achilo kulnas
Prabėgus keleriems metams po komunistinio režimo žlugimo Rusija vertėsi palyginti neblogai. Šalis buvo atspari bet kokiai krizei, nes turėjo stiprų kozirį – išteklių. 1998 metais paaiškėjo, kad ištekliai tapo Rusijos ekonomikos Achilo kulnu, nes kitų pajamų, išskyrus tas, kurias gaudavo iš naftos ir dujų eksporto, valstybė neturėjo. Kai Azijos šalyse įsisuko krizė ir jos nustojo pirkti iš Rusijos, naftos kaina krito drastiškai.
Maskva atsidūrė ant bankroto slenksčio. TVF sutiko Rusijai suteikti 22,6 mlrd. dolerių paskolą. Beveik visi pinigai buvo skirti įsipareigojimams įvykdyti.
Maskva (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Vyriausybė nepaisė ekonomistų (tarkime, George’o Soroso) patarimų ir nenorėjo devalvuoti rublio, nors visiškai neturėjo pinigų pensijoms ir viešajam sektoriui.
Tik antrąjį pusmetį Kremlius išlaisvino valiutą ir paskelbė, kad neišmokės šalies skolos. Tačiau jau 1999 metų pabaigoje Rusijos ekonomika pasiekė prieš krizę buvusį lygį.
JAV: istorija kartojasi
Kartą per savo istoriją Amerika jau buvo tapusi nemoki – iš karto po Nepriklausomybės paskelbimo 1790 metais, kai federalinė valdžia perėmė valstijų administracijos kariuomenės skolas. Metų pabaigoje valstybės skola siekė net 75 mln. dolerių. Ne kiekvienas pripažino tai kaip bankrotą, nes Vyriausybė sutiko grąžinti skolas pagal anksčiau nustatytą procentą (6 proc.), tačiau mokėjimo terminą pratęsė 10 metų.
JAV (nuotr. SCANPIX)
XIX amžiaus penktajame dešimtmetyje tradicinį bankrotą paskelbė aštuonios valstijos ir viena teritorija – Florida (vėliau taip buvo pavadinta ir valstija). Dar ketvirtajame dešimtmetyje JAV buvo tapusios ištisa statybų aikštele. Kaip grybai po lietaus dygo geležinkeliai, buvo plėtojama infrastruktūra. Dauguma investicijų rėmėsi skolintais pinigais. Kai atėjo atlygio metas, paaiškėjo, kad daugelio valstijų kasos yra tuščios. Dalis skolų nebuvo sumokėta, dalis – restruktūrizuota.
Lenkija: dalinis bankrotas
1981 metais Lenkija taip pat paskelbė dalinį bankrotą. Generolas Wojciechas Jaruzelskis tada pripažino, kad šalis neturi pinigų skoloms apmokėti ir dėl to apkaltino Edwardą Giereką, neva jis pradėjo skolintis.
Varšuva (nuotr.makalius.lt) (nuotr. Balsas.lt)
Valstybės skola siekė 50 mlrd. dolerių. Užsienio investuotojai taip ir neatgavo pinigų arba juos atgaudavo nereguliariai beveik iki dešimtojo dešimtmečio vidurio.
FAKTAI: Amerikos sprendimas
Praėjusią savaitę JAV valstybės skolos „lubos“ padidintos 2,1 trln. JAV dolerių. Šalies Kongresas manais už tai sutiko per ateinantį dešimtmetį apkarpyti išlaidas mažiausiai 2,4 trln. JAV dolerių.
JAV skolos „lubos“ bus pakeltos dviem etapais: pirmuoju valstybės išlaidos bus sumažintos 900 mlrd. dolerių per artimiausią dešimtmetį, antruoju etapu specialusis Kongreso komitetas turės rasti būdų, kaip sutaupyti dar 1,5 trln. JAV dolerių.
Leonas Grybauskas
