"Mūsų pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška - tie patys pajėgumai tuo pačiu metu negali būti deklaruojami NATO Reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinėms grupėms", - pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus.
ES kuriamose Greitojo reagavimo pajėgose Lietuva planuoja dalyvauti Lenkijos-Vokietijos-Slovakijos-Lietuvos-Latvijos kovinėje grupėje. 2004 metų lapkritį ES šalių gynybos ministrai sutarė, kad ES greitojo reagavimo pajėgas sudarys 13 kovinių grupių. Maždaug 1,5 tūkstančio karių Lenkijos-Vokietijos-Slovakijos-Lietuvos-Latvijos kovinė grupė budėjimą ES Greitojo reagavimo pajėgose perims 2010 metų pirmą pusmetį.
Lietuvos kariuomenės vadas svečiams pristatė bendrą trijų Baltijos šalių projektą NATO Reagavimo pajėgoms (NRP, angl. NATO Response Force) - Baltijos batalioną BALTBAT. Baltijos šalių kariuomenių vadai jau praėjusiais metais vykusiame susitikime sutarė, kad toks bendro trijų Baltijos valstybių bataliono dydžio kovinio vieneto delegavimas į NRP keturioliktajai rotacijai 2010 metais yra įmanomas.
"Šiais metais trijų Baltijos šalių specialistai turėtų nustatyti, kuri šalis - Estija, Latvija ar Lietuva - bus atsakinga už tam tikrus BALTBATo pajėgumus. Manau, jau metų pabaigoje mes galėsime kalbėti apie konkrečius šalių indėlius į Baltijos bataliono struktūrą", - sakė V.Tutkus.
Lietuvos kariuomenės vadas kalbėjo ir apie iššūkius, laukiančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių. Iššūkiai susiję su technine baze, kuri kol kas yra skirtinga visose Baltijos šalių kariuomenėse.
Danijos kariuomenės vadas generolas Hansas Jasperas Helso susitikime akcentavo sėkmingą Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" priskyrimą Danijos divizijai. Jau šiemet pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas išvyks į Haderlevo miestą Danijoje, kur pradės savo tarnybą Danijos divizijos štabe.
REKLAMA
