Požiūris į Rusiją Europos Sąjungos šalis suskaldė į „Trojos arklius“, „strateginius Rusijos partnerius“, „draugiškus“ bei „šaltus“ „pragmatikus“ ir „naujus šaltojo karo karius“. Pastarieji – tai Lietuva ir Lenkija, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.
Šiandien paskelbtame Europos tarptautinių santykių tarybos (European Council on Foreign Relations, ECFR) pranešime sakoma, kad ES praranda pozicijas santykiuose su kylančia Rusija, ir blokui būtina sukurti naują strategiją, kuri užtikrintų ES interesus santykiuose su šia šalimi.
Šiame naujo tyrimų centro dokumente tvirtinama, kad Rusija tapo pačiu prieštaringiausiu klausimu ES nuo to laiko, kai buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas karo su Iraku išvakarėse 2003 m. padalijo Europą į „senąją“ ir „naująją“.
ECFR atlikto tyrimo autoriai teigia, kad 27 Europos šalių blokas dėl vienybės stokos prarado įtakos svertus. Pasak jų, dabar požiūris į Rusiją Europos Sąjungą suskaldė į dvi pagrindines stovyklas. Vienos šalys bando susidoroti su galima grėsme pasitelkusios „minkšto sulaikymo“ politiką, kitos – mėgindamos suartėti su potencialiu partneriu jį „palaipsniui integruojant“ į europietišką sistemą.
Pranešime teigiama, kad Graikija ir Kipras – „Trojos arkliai“, nes jų vyriausybės dažnai gina Rusijos interesams artimas pozicijas. Lietuva ir Lenkija vadinama „naujais šaltojo karo kariais“ – tyrimo autorių teigimu šios valstybės atvirai priešiškos Rusijai ir yra pasiruošusios pasinaudoti veto teise, kad užblokuotų ES derybas su Maskva.
Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija įvardijamos kaip Rusijos „strateginės partnerės“. Jos užmezgė „ypatingus“ dvišalius santykius su Kremliumi, kurie kartais kertasi su bendrais ES tikslais, pavyzdžiui, ekonominės politikos srityje ar santykiuose su rytiniais ES kaimynais.
Austrija, Belgija, Bulgarija, Suomija, Vengrija, Liuksemburgas, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Portugalija – „draugiškos pragmatikės“, kurių santykiuose su Maskva svarbiausias dalykas – verslas, o ne politika.
D. Britanija, Čekija, Danija, Estija, Airija, Latvija, Nyderlandai, Švedija ir Rumunija pranešime vadinamos „šaltomis pragmatikėmis“, kurios kritiškai vertina Rusiją dėl demokratijos ir žmogaus teisių padėties, tačiau vis dėlto siekia plėtoti su ja ekonominius ryšius.
