Du šaltiniai nurodė, kad A. Lukašenkos pavardė bus įtraukta į sąrašą, kuriame jau yra 40 jo režimo pareigūnų. Jiems ES priskiria atsakomybę už rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, sugrąžinusių jį į valdžią, rezultatų klastojimą ir nuo rinkimų šalį purtančių masinių protestų brutalų slopinimą.
Jų atžvilgiu paskelbtas kelionių draudimas, įšaldytas šių asmenų turtas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas anksčiau pirmadienį paragino ES įvesti sankcijas A. Lukašenkai ir sakė, kad atsinaujinusio smurto prieš protestuotojus Minske negalima ignoruoti.
Kol kas Bendrija nesitaikė į patį A. Lukašenką, vildamasi įtikinti jį įsitraukti į dialogą su opozicijos jėgomis krizei išspręsti.
Sekmadienį Baltarusijos milicija Minske protestuotojus vaikė vandens patrankomis ir kurtinamosiomis granatomis.
Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
H. Maasas, atvykęs į derybas Liuksemburge su savo 26 kolegomis iš kitų ES valstybių, sakė, jog atėjo laikas išplėsti sankcijų sąrašą įtraukiant į jį A. Lukašenką.
„Lukašenkos režimo smurtas tęsiasi, taikūs demonstrantai vis dar areštuojami, tad turime apsvarstyti, kaip tęsti“, – sakė H. Maasas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES.
„Pasiūliau mums sukurti naują sankcijų paketą. Lukašenka turėtų būti tarp žmonių, kuriems... bus taikomos sankcijos“. – pridūrė jis.
„Novičioko“ sąmokslas
Ministrai taip pat žadėjo aptarti bendrą Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą skelbti sankcijas dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
Vokietija ir Prancūzija praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva yra atsakinga už A. Navalno apnuodijimą viena iš Sovietų Sąjungoje sukurtų nervus paralyžiuojančių medžiagų „Novičiok“, ir nurodė, kad „Rusija nepateikė jokio įtikimo paaiškinimo“.
Vokietija ir Prancūzija sakė, kad stums sankcijas „asmenims, kurie laikomi atsakingais už šį nusikaltimą ir tarptautinių normų pažeidimą, remdamosi jų pareigybinėmis funkcijomis, taip pat vienam subjektui, dalyvavusiam „Novičioko“ programoje“.
Ministrai pirmadienį pratęsė ES sankcijų dėl cheminių ginklų schemą, pagal kurią į „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukti keturi rusai, kaltinami dalyvavimu Anglijoje „Novičioku“ apnuodijant buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį.
Bet kokios su A. Navalno atveju susijusios sankcijos būtų įvestos pagal šią schemą, kuri taip pat naudojama prieš Sirijos pareigūnus, dėl cheminių ginklų atakų prieš režimo priešininkus pilietiniame kare.
Jungtinių Tautų Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) anksčiau patvirtino Vokietijos, Švedijos ir Prancūzijos išvadą, kad A. Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga iš „Novičioko“ grupės.
A. Navalno šeima ir bendražygiai tvirtina, kad su jo apnuodijimu yra susijusi Rusijos valdžia. Maskva tai neigia.
Per ministrų pirmadienio susitikimą bus įvertintos Serbijos ir Kosovo derybos, kurioms tarpininkauja ES, taip pat konfliktas Kalnų Karabache.
