Ketvirtadienį Ženevoje priimtas JAV, Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimą teikia iki šiol daugiausiai vilčių sumažinti įtampą Ukrainos krizėje, dėl kurios santykiai tarp Rytų ir Vakarų pasiekė didžiausias žemumas nuo Šaltojo karo pabaigos.
Įgyvendinti tą susitarimą bus sudėtinga dėl didelio nepasitikėjimo tarp prorusiškų aktyvistų ir Vakarų šalių palaikomos Kijevo vyriausybės, kuris šią savaitę peraugo į susirėmimus, nusinešusius kelias žmonių gyvybes.
Faktas, kad iš viso pavyko sudaryti susitarimą, buvo netikėtas. Kol kas neaišku, kokie užkulisiniai veiksniai įtikino Kremlių, iki šiol nelinkusį į jokius kompromisus, paraginti kovotojus nusiginkluoti.
Viename iš šios krizės židiniu tapusiu Slovjansko mieste, kuriame praeitą savaitgalį kontrolę perėmė Kalašnikovo automatais ginkluoti žmonės, prorusiški kovotojai penktadienio rytą viename iš savo užimtų pastatų surengė pasitarimą, kaip reaguoti į Ženevos susitarimą.
Tuo tarpu gatvėse pokyčių buvo mažai. Priešais Slovjansko meriją automatais ginkluoti vyrai žvelgė iš už smėlio maišų rietuvių, kurios praeitą naktį dar buvo paaukštintos. Separatistai toliau kontroliavo pagrindines miesto gatves ir tikrino pravažiuojančius automobilius.
„Ar ketiname palikti pastatus, kad jie galėtų ateiti ir mus suimti? Nemanau“, – sakė vienas aktyvistas, vardu Aleksejus, saugantis gatvę prie saugumo tarnybos būstinės.
Tačiau jis pripažino, kad derybos Ženevoje pakeitė padėtį.
„Panašu, kad Vova mūsų nemyli taip stipriai kaip manėme“, – sakė Aleksejus, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį daugelis separatistų rytų Ukrainoje laiko savo didvyriu ir gynėju.
V.Putinas praeitą mėnesį sugriovė dešimtmečius po Šaltojo karo kurtą diplomatijos statinį, pareiškęs, kad Rusija turi teisę siųsti pajėgas į kaimynines šalis, taip pat aneksavęs Krymą.
Maskva atplėšė tą Juodosios jūros pusiasalį nuo Ukrainos, kai toje šalyje buvo po kelis mėnesius trukusių gatvės protestų buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti sutartį dėl glaudesnių politinių ir prekybos ryšių su ES.
Tuo tarpu sostinėje Kijeve centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, dar žinomoje kaip Maidanas, tapusioje V.Janukovyčių nuvertusių protestų židiniu, įsitvirtinę aktyvistai sakė, kad barikados nebus nugriautos iki gegužės 25 dieną vyksiančių prezidento rinkimų.
„Žmonės nepaliks Maidano. Žmonės davė žodį likti iki prezidento rinkimų, kad niekas negalėtų suklastoti rezultatų. Po rinkimų pasitrauksime savo valia“, – aiškino 56 metų demonstrantas Viktoras Palamariukas iš vakarinio Černivcių miesto.
„Niekas nenugriaus mūsų palapinių ir barikadų, – sakė 34 metų Volodymyras Ševčenka iš pietinio Chersono regiono. – Jeigu valdžia pamėgintų tai padaryti jėga, į Maidaną ateitų tūkstančių tūkstančiai žmonių ir juos sustabdytų.“
Ultradešinysis nacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), kurio kovotojai Maidane vasarį padėjo nuversti V.Janukovyčiaus režimą, pareiškė, kad Ženevos susitarimas taikytinas tik prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
„Mes neturime jokių neteisėtų ginklų, todėl raginimas nusiginkluoti su mumis nesusijęs. Mes, Ukrainos revoliucijos avangardas, neturėtume būti lyginami su aiškiais banditais“, – sakė „Pravyj sektor“ atstovas Artiomas Skoropadskis.
Separatistai nesitraukia
Balandžio 6 dieną sukilimą pradėję prorusiški separatistai šiuo metu kontroliuoja pastatus maždaug dešimtyje miestų Rytų Ukrainoje.
Donecke vietos valdžios pastatą užėmę separatistai sako, kad nesitrauks, kol neišsiskirstys naujosios Ukrainos vyriausybės šalininkai, budintys stovykloje aplink Maidaną.
Denisas Pušilinas, vienas iš savavališkai paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderių, pareiškė, kad separatistai sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė.
„Sutinkame, kad pastatai turi būti atlaisvinti, tačiau pirmiausia (ministras pirmininkas Arsenijus) Jaceniukas ir (laikinasis prezidentas Oleksandras) Turčynovas turi palikti pastatus, kuriuos jie yra neteisėtai užėmę po valstybinio perversmo“, - penktadienį sakė žurnalistams.
Kalbėdamas separatistų užimtame vietos administracijos pastate Donecke, D.Pušilinas sakė, jog Ženevos susitarime aiškiai nurodoma, jog turi būti atlaisvinti visi neteisėtai užimti pastatai, o jis mano, kad vyriausybė Kijeve užima valstybinius pastatus neteisėtai.
„Tai pamatuotas susitarimas, tačiau pastatus turėtų atlaisvinti visi, įskaitant A.Jaceniuką ir O.Turčynovą“, - pabrėžė jis.
D.Pušilimas taip pat pakartojo separatistų raginimą surengti referendumą, kuris, pasak jo, „leis žmonėms patiems apsispręsti“.
Luhanske, kitame rytiniame mieste, kur prorusiški separatistai yra užėmę daug pastatų, Andrejumi prisistatęs jų atstovas sakė, kad jie taip pat neplanuoja atsitraukti.
„Čia viskas yra taip pat, kaip buvo vakar, užvakar ir dar keliomis dienomis anksčiau. Mes nesitraukiame“, - sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
