Rusijos VRM aukšto rango tyrėjas Pavelas Karpovas, šios ministerijos ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojas Artiomas Kuznecovas ir Maskvos mokesčių valdybos direktorė Olga Stepanova yra įtraukti į 18 nepageidaujamų asmenų sąrašą, kurį JAV Valstybės departamentas paskelbė balandžio 12 dieną.
Tiems 18 asmenų buvo uždrausta išduoti Amerikos vizas dėl jų vaidmens viename sąmoksle grobstyti Rusijos iždo lėšas, o šis numanomų įvykių grandinė galiausiai lėmė pareigūnus demaskavusio buhalterio Sergejaus Magnickio mirtimi.
Tačiau P.Karpovas, A.Kuznecovas ir O.Stepanova laikomi vienais iš pagrindinių šios bylos veikėjų.
P.Karpovas ir A.Kuznecovas organizavo antspaudų ir dokumentų konfiskavimą iš S.Magnickio buvusių darbdavių - Didžiosios Britanijos investicijų bendrovės "Hermitage Capital", kuria buvo pasinaudota įgyvendinant sukčiavimo schemą.
A.Kuznecovas taip pat organizavo S.Magnickio suėmimą ir ikiteisminį areštą, per kurį jis mirė.
Tuo tarpu O.Stepanova patvirtino 153 mln. JAV dolerių (400,6 mln. litų) prilygstančios mokesčių sumos grąžinimą privačiam bankui, priklausantį Dmitrijui Kliujevui - nuteistam nusikaltėliui, kuris tuos pinigus plovė šešiose ES šalyse ir Šveicarijoje.
P.Karpovas, A.Kuznecovas ir O.Stepanova gauna kuklius valstybės tarnautojų atlyginimus.
Tačiau nuo minėtų įvykių 2007-2009 metais jie pirko prabangius namus, automobilius ir kitokį turtą, kurio vertė - per 42 mln. dolerių (110 mln. litų).
Tuo tarpu Europos Parlamentas tris kartus ragino ES šalis imtis prieš Rusijos pareigūnus sankcijų, panašių į JAV sąrašą dėl S.Magnickio bylos.
S.Magnickio motina Natalija Magnickaja pernai per susitikimą su "EUobserver" Londone sakė, kad JAV sprendimas tėra simbolinis, tačiau draudimas tiems asmenims atvykti į ES būtų apčiuopiama sankcija.
"Jie to labiau bijo, nes iš tiesų jie nekeliauja į JAV, tačiau lankosi Europoje", - aiškino ji.
Dokumentai, nutekinti iš Rusijos pasienio kontrolės tarnybos, su kuriais susipažino "EUobserver" ir Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC, palaiko S.Magnickio motinos poziciją.
Įrašai rodo, kad nuo 2004 metų P.Karpovas tik du kartus lankėsi Jungtinėse Valstijose: jis skrido į Vašingtoną 2006 metų rugsėjo 23 dieną, o tų pačių metų spalio 1-ąją - į Niujorką.
Tačiau per pastaruosius aštuonerius metus ES valstybėse jis lankėsi 17 kartų.
2006 metais jis dalyvavo trijose trumpose kelionėse: į Kipro kurortus Larnaką ir Pafą bei į Londoną. 2007 metais jis aplankė Larnaką, Londoną ir Italijos miestą Milaną; 2008-aisiais - Romą ir Vieną; 2009-aisiais - Madridą; 2010-aisiais - Vokietijos miestą Frankfurtą ir Londoną.
Pernai į Europą P.Karpovas keliavo dar dažniau. Gegužę jis aplankė Paryžių, per savaitę liepą ir rugpjūtį - Italijos mieste Veronoje. Lapkričio 17-ąją pareigūnas skrido į Romą, o praėjus trims dienoms po grįžimo namo vėl išskrido į keturių dienų kelionę Vokietijos mieste Miunchene.
A.Kuznecovas ir O.Stepanova nė karto nėra buvę Jungtinėse Valstijose.
Tačiau jie keliavo į ES ir kitas šalis.
A.Kuznecovas 2006 metais lankėsi Londone. 2007 metais jis kartą apsilankė Larnakoje, ir po dukart - Romoje bei Paryžiuje. 2008-aisiais jis vėl vyko į Romą, o 2009-ųjų gegužę tris savaites praleido Milane.
O.Stepanova 2004 gruodį pabuvojo Romoje. 2005 metų balandį ji savaitę praleido Prancūzijos pietiniame kurorte Nicoje, o 2006-ųjų sausį nuvyko į Milaną. Tų pačių metų balandį su tuomečiu savo vyru Vladlenu ji keliavo į Paryžių. 2007 metų balandį sutuoktiniai Paryžiuje praleido penkias dienas, gegužę - savaitę Larnakoje, o 2008-ųjų kovą - dar 10 dienų Paryžiuje.
Pats D.Kliujevas, laikomas sukčiavimo schemos sumanytoju, ES šalyse yra lankęsis bent 51 kartą.
Minėti Rusijos pareigūnai ir nuteistas sukčius kelis kartus į keliones užsienyje vyko kartu.
D.Kliujevas kartu su P.Karpovu lankėsi Larnakoje 2006 ir 2007 metais. Verslininkas taip pat prisidėjo prie Stepanovų Paryžiuje 2006-ųjų balandį.
Nepaisant Europos Parlamento raginimų, Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS), turinti formalią teisę siūlyti sankcijas, iki šiol nesiėmė jokių veiksmų.
ES institucijos netgi sunkiai randa bendrą kalbą šiuo klausimu.
Prieš praeitą savaitę vykusį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą vienas Bendrijos šaltinis iš pradžių sakė žurnalistams Briuselyje, kad S.Magnickio byla yra Rusijos vidaus reikalas. Tačiau EEAS vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) vėliau atsiribojo nuo šios pozicijos ir Rusijos žiniasklaidai išsakė susirūpinimą dėl tos bylos.
Tuo tarpu Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ragino Rusijos institucijas atlikti išsamų tyrimą.
Tačiau Rusija savo tyrimą nutraukė jau sausį, neradusi kaltų.
Europos Parlamentas šiuo metu mėgina imtis naujų veiksmų dėl tos bylos.
48 europarlamentarai praeitą savaitę pasiuntė laišką ES šalių užsienio reikalų ministrams, nurodydami, kad jie pasinaudos Parlamento galia blokuoti siūlomą Bendrijos ir Rusijos susitarimą dėl vizų režimo sušvelninimo, jeigu EEAS nesiims jokių veiksmų.
Tačiau Europos Parlamento pozicija taip pat nėra tvirta.
Kol kas neaišku, ar parlamento nariai norės paskelbti draudimą atvykti Bendriją 18 pareigūnų, kaip tai yra padaręs Vašingtonas, taip pat 18 kitų asmenų, įskaitant D.Kliujevą, arba 60 asmenų, minimų atskirame sąraše, pateiktame JAV senatoriaus Beno Cardino (Beno Kardino).
Taip pat kol kas neaišku, kaip jie planuoja panaudoti savo veto sutarčiai dėl vizų režimo.
Vienas šaltinis Europos Parlamente sakė, kad grasinimas blokuoti susitarimą gali būti panaudotas siekiant užtikrinti, kad nevyriausybinių organizacijų vadovams ir studentams būtų sudaryta galimybė be vizų atvykti į ES, o ne siekti prastumti sankcijas dėl S.Magnickio bylos.
Europarlamentarai taip pat svarsto Europos Komisijos pasiūlymą leisti Rusijos pareigūnams, turintiems "tarnybinius pasus", leisti atvykti į ES be vizų, tačiau užtikrinti, kad šis sušvelninimas nebūtų taikomas su S.Magnickio byla siejamiems asmenims.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
