Kai kurie Rusijos komentatoriai negali pamiršti istorinių TSRS laikų ir karts nuo karto prabyla apie Baltijos šalių sugrąžinimą į Rusijos glėbį. Spausdiname vieną tokių.
„Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europą baigėsi nesėkme. Dvidešimties metų nepakako, bandant sujungti skirtingas tautas. Baltijos šalių gyventojai dairosi į šalis ir akivaizdu, kad žvilgsnis gali užkliūti tik už Rusijos“, – rašo smi2.ru.
"Kažkada Baltijos šalys buvo viena iš patraukliausių Sovietų Sąjungos sudedamųjų dalių. Kiekvieno Sovietmečiu gyvenusio žmogaus širdžiai buvo mieli tokie dalykai kaip šprotai savo sultyse, Rygos balzamas, Jūrmala, aukštos kokybės grotuvai ir lietuviškas krepšinis. Baltijos šalys buvo beveik užsienis, tačiau vis tiek – dalis bendros Tėvynės.
Pastaruoju metu skelbiama, kad po nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalių gyventojų skaičius gerokai sumažėjo. Tai susiję ne tik su Baltijos valstybėmis, bet ir visu buvusiu sovietiniu bloku. Gyventojų gerokai sumažėjo beveik visose buvusio Varšuvos pakto valstybėse.
Baltijos šalys, atgavusios nepriklausomybę, ne tik sumažėjo kiekybiškai. Po prisijungimo prie eurosąjungos, mažėja jų suverenitetas.
Akivaizdu, kad Europai Baltijos šalys jau nereikalingos, savo užduotį jos jau atliko.
Paimkime, kad ir Latviją. Tai buvo labai išvystytos pramonės regionas, užėmęs trečią vietą po Maskvos ir Leningrado regionų.
Kai kuriuose sektoriuose Latvija neatsiliko nuo labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, nors jos gyventojai tesudarė šimtadalį TSRS visuomenės.
Po narystės ES šalis per keletą metų tapo beveik dykviete.
„Kaip gi taip“, – paklausite Jūs. Viskas paprasta. Pigios valiutos srautas padarė pramonę nebepatrauklią. Pramonė užleido vietą tranzitui ir paslaugų sektoriui. Tai – akivaizdus kapitalizmas.
Taigi, per keliolika metų ekonomika, pastatyta iš dalies ir ant bankų sektoriaus pamatų, sugriuvo. Šiuo metu latviai į Maskvos, Sankt Peterburgo ar Kijevo gyventojus žiūri panašiai, kaip kadaise TSRS respublikų žmonės žiūrėjo į Baltijos šalių gyventojus.
Viltis, kad ES atvers naujas rinkas Latvijai bei ištemps šios šalies ekonomiką į naują lygmenį, žlugo. Socioekonominė krizė šalies gyventojams atvėrė akis.
Antroji krizės banga, kurią mes matome šiuo metu, atskleidžia visą sferą socioekonominių problemų Europoje. Todėl kai kurios Bendrijos valstybės prakalbo apie bendrų finansinių institucijų kūrimą. Tai reiškia, kad Baltijos valstybės turės atsisakyti savarankiškos skolinimosi politikos ir perduoti šias funkcijas Europai. Būtent nauja Euroinstitucija turės kontroliuoti visų šalių skolinimosi politiką.
Pirmas žingsnis į taip vadinamą suliejimą. Vieną dieną Lietuvos, Latvijos ar Estijos gyventojai ir šių šalių nepiliečiai gali nubusti supratę, kad jie yra, tarkim, vokiečiai, gyvenantys Didžiojoje Vokietijoje.
Kalbėti apie pasirinkimo laisvę, nepriklausomybę šiuo metu yra kiek juokinga. Štai ponas Adamkus rašo: „Ko gero, dėl tautos ramybės, aš netgi pridėsiu grifą „slaptai“ prie kai kurių mano prezidentavimo laikų dokumentų. Tegul juos išslaptina praėjus pusei amžiaus nuo tada, kai manęs nebus. Nenoriu, kad žmonės nusiviltų. Gėda, kad man, prezidentui, skambino ir nurodinėjo, ką turiu daryti, ką į kokias pareigas skirti ar neskirti.“
Laimei, Latvijos žmonės ne tokie kvaili, kokiais juos laiko jų vyriausybė. Žmonės supranta, kad Europa – tai ne magas. Susižavėjimo ir meilės laikas praėjo, atėjo kasdienybės ir rūpesčių laikai.
Baltijos šalyse, o ypač Latvijoje, žmonės perkainoja praėjusio dvidešimtmečio epochą. Apie tai kalba ir faktai. Štai visuomenės nuomonės tyrimas, kurį atliko rusų kalba transliuojamas kanalas TV5, teigia, kad žmonės mano, jog jei šalis būtų prisijungusi prie Rusijos, o ne prie Bendrijos, gyvenimas būtų geresnis.
Beveik 90 proc. respondentų teigia, kad reikia ištaisyti šią klaidą ir prisijungti prie Rusijos.
Tad kodėl, jei žmonės palaiko prisijungimo prie Rusijos idėją, Baltijos šalių vyriausybės elgiasi atvirkščiai. Visų pirma, kalbos apie prisijungimą prie Rusijos Baltijos šalyse laikomos nusikalstamomis.
Be to, tai nepopuliaru. Kalbama, kad tai nelogiška, kelias atgal. Tiesiog žmonėms 20 metų buvo kalama į galvą, kad TSRS nebėra ir niekada nebus.
Kodėl visuomenėje vis populiaresnė tampa TSRS atkūrimo tema? Tačiau politikai šios temos nesiima gvildenti. Atrodo, kad jei nori surinkti tam pritariančių rinkėjų paramą –reikia paskelbti tai savo partijos avangardu.
Tačiau ne taip paprasta. Juk net ir Rusijoje apie tai niekas garsiai nekalba. Net ir muitų panaikinimas tarp Rusijos ir kitų šalių nesulaukia didelio viešinimo. Todėl visa tai vyksta tyliai, kad nenervintų Europos ir amerikiečių.
Kad ir Muitų sąjunga. Akivaizdu, kad išnykus sienoms, kaimyninės šalys tampa viena valstybe.
TSRS atkūrimo idėja vis labiau dominuoja buvusioje sovietinėje erdvėje. Jei anksčiau buvo manoma, kad tai nerealu, dabar girdime, kad tai gali būti, o vėliau galbūt suprasime, kad tai visai realu.
Tačiau pirmiausia rusai turi nustoti verkšlenti ir manyti, jog visi kiti kalti dėl jų problemų. Šiandien mes naudojame caro laikų herbą, iškraipytą TSRS himną su primetama neapykanta Stalinui bei praeičiai. Ar tai daroma specialiai?
Tačiau galima pažvelgti ir iš kitos pusės. Rusai yra tauta, apjungianti daug ką. Turime savo praeityje matyti tik tai, kas gera ir didinga.
Be abejo, tai nereiškia, kad mes negalime kritiškai vertinti žmonių ar tam tikrų įvykių, tačiau nereikia ties tuo užsifiksuoti. Pažvelkim į anglus, amerikiečius. Jie didžiuojasi savo valstybėmis, kad ir kas atsitiktų.
Į kiekvieną dalyką galime pažvelgti taip pat ir iš skirtingų pozicijų, netgi revoliuciją galima vertinti įvairiai. Tačiau ji buvo. Galima ją vertinti kaip žiaurų Rusijos periodą, tačiau galima įvardinti ir kaip išsivadavimą iš carizmo jungo. Ji sulygino vyrų ir moterų teises.
Į viską, kas vyko mūsų šalyje, reikia žvelgti teigiamai, kitaip vienas su kitu nesusikalbėsime. Juk tik tuomet galėsime dirbti ir kurti savo šalį, gerąją Rusiją. Tačiau vėl pažvelkime į Baltijos šalis.
Jas juk galima prilyginti moteriai, kuri nebemylėdama savo vyro eina skirtis, puola į isteriją, kaltina, kad vyras ja tik naudojosi, nieko neduodamas atgal. Po skyrybų ji gyrėsi ir pasakojo draugėms, kaip gera būt nepriklausomai. Tačiau po kiek laiko moteris jau „susimetė“ su kitu vyriškiu, jis gražus, turtingas.
Tačiau, kaip dažnai būna po saldainių ir dovanų periodo, naujasis vyras pasirodė esantis šykštus, jis ne tik nieko neduoda, bet dar paima tai, kad buvo įgyta ankstesnės santuokos metais.
Laikas prabusti, suvokti, kad laikas sugrįžti, nes toliau bus tik blogiau. Baltijos šalys, grįžkite pas mus, juk mes mokam atleisti nuoskaudas".
Fiodor ZALESKY
