„Levados centro“ direktorius Denisas Volkovas šį ir kitus visuomenės nuomonės pokyčius aiškina oficialios retorikos pokyčiais, ypač prezidento Vladimiro Putino.
Keičiasi retorika
„Pastarosiomis savaitėmis jis dažniau kalba apie taikias derybas, kad neva mes, rusai, esame suinteresuoti, kad Rusija yra suinteresuota. Derybų šalininkų sumažėjimui įtakos turėjo V. Putino rinkimų kampanija, kurios metu jis pradėjo aktyviai kelti šią temą, pabrėždamas, kad turime laikytis savo pozicijos, kad neturime pasiduoti ir taip toliau“, – sakė D. Volkovas.
Atrodo, kad naujausi apklausų duomenys nutraukia ankstesnių mėnesių tendenciją, kai parama taikos deryboms mažėjo. Apklausos duomenimis, nepaisant tradiciškai liberalių sostinės pažiūrų, Maskvoje palaikymas tęsti karą išlieka itin didelis – 56 proc.
„Apskritai šiuos skaičius paaiškinčiau tuo, kad daug liberalių pažiūrų žmonių išvyko iš Maskvos ir jie nebekuria miesto klimato taip, kaip anksčiau. Kita vertus, Maskva yra labai ideologiškai „įkrautas“ miestas, biurokratų miestas“, – pridūrė direktorius.
Nors dauguma respondentų teigė pasisakantys už taiką kuo greičiau, tik 17 proc. mano, kad Rusija turėtų nuolaidžiauti Ukrainai, kad pasiektų susitarimą su Kyjivu ir jo Vakarų sąjungininkais, rodo ankstesnė apklausa.
Nenori atiduoti teritorijų
Dauguma rusų nepritaria okupuotų teritorijų grąžinimui (73–74 proc.) ir dar labiau priešinasi tam, kad Ukrainai būtų leista įstoti į NATO (83 proc.). Apklausoje matosi, kad maždaug trečdalis rusų mano, jog branduolinių ginklų panaudojimas yra priimtinas sprendimas. Ši nuostata, pasak D. Volkovo, susijusi su dažnomis diskusijomis apie branduolinių ginklų panaudojimą žiniasklaidoje.
„Šios temos aptarimas viešojoje erdvėje sudaro įspūdį, kad tai įmanoma. Kuo ilgiau apie tai diskutuojama ir kuo daugiau argumentų pateikiama aukščiausiu lygiu, tuo priimtinesnis jis gali tapti“, – sakė D. Volkovas.
Vis dėlto 52 proc. rusų branduolinių ginklų naudojimas yra nepriimtinas.
„Specialioji karinė operacija“
Pasak „Levados centro“ tyrimo, apie 77 proc. rusų remia Kremliaus „specialiąją karinę operaciją. Šis skaičius išliko ganėtinai stabilus viso karo metu, o tai reiškia tam tikrą paramą V. Putinui.
„Kai užduodame papildomus klausimus, kodėl jie remia karą, pagrindinis atsakymas būna, kad jie remia savus, o ne kitą pusę. Tai jų šalies kariai, jų žmonės ir jie juos palaiko. Tie, kurie nepalaiko, labiau linkę manyti, kad kaltas V. Putino režimas, ir mano, kad Ukraina ir Vakarai yra teisingoje istorijos pusėje. Jie labiau susitapatina su Vakarais ir palankiai juos vertina. Žinoma, dauguma mano, kad Rusija yra teisi, o Vakarai – ne“, – pridūrė D. Volkovas.
Apie 30 proc. respondentų išreiškia silpną paramą karui, vienaip ar kitaip abejodami. Beveik 40 proc. teigia, kad nebūtų pradėję karo, jei būtų galėję grįžti į 2022 m. vasarį.
„Jie sako, kad karas yra blogai, geriau būtų buvę jo nepradėti, jis turėtų greitai baigtis ir panašiai. Tačiau kartu daugelis pritariančiųjų deryboms mano, kad ne jiems spręsti. Jie sako, kad jei Putinas pradėjo, tai tegul ir pats pabaigia“, – teigė analitinio centro direktorius.
Parama režimui
Paramą invazijai į Ukrainą D. Volkovas sieja su keliais veiksniais, tarp kurių svarbiausias – Rusijos gebėjimas išlaikyti ekonominį stabilumą nepaisant karo ir Vakarų sankcijų.
„Makroekonominė padėtis yra ne tik stabili, bet ir dauguma gyventojų, išskyrus didžiųjų miestų aukštesniąją viduriniąją klasę, mano, kad ji gerėja“, – sakė D. Volkovas.
Rusijos dirbančiųjų klasė džiaugiasi nuolat augančiais atlyginimais dėl padidėjusių vyriausybės išlaidų karui ir darbo jėgos trūkumo. Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad Kremliui pavyko apsaugoti didžiąją dalį gyventojų nuo karo padarinių.
Kaip teigė D. Volkovas, visuomenės nuotaikos smuko 2022 m. rudenį, kai Kremlius pradėjo dalinę 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją į karą. Tačiau nuo to laiko kariuomenė, siekdama atnaujinti savo gretas Ukrainoje, iš esmės pasikliovė savanorišku šaukimu į kariuomenę, o civiliai rusai liko beveik nepaliesti.
„Daugumos nedalyvavimas kare pašalino visas pagrindines baimes ir nusiskundimus dėl valdžios, todėl pritarimo rodikliai išlieka aukšti. Rusijos dauguma nėra taip emociškai įsitraukusi į karą, jie neturi šeimos narių fronte, negyvena pasienyje. Taip, yra susirūpinimo ir baimių, bet apskritai gyvenimas tęsiasi kaip ir anksčiau, netgi geriau, pagal paprastų žmonių suvokimą apie ekonominę padėtį“, – sakė D. Volkovas.
Pasididžiavimas šalimi
48 proc. respondentų, teigiančių, kad dėl karo Ukrainoje jaučia „pasididžiavimą šalimi“.
„Taip yra ir Ukrainoje. Volodymyro Zelenskio reitingai pačioje pradžioje buvo aukštesni nei V. Putino ir siekė 90 proc. Tačiau Ukrainoje jo reitingai ėmė kristi dėl sunkios ekonominės padėties, o Rusijoje tai nevyksta“, – minėjo „Levados centro“ direktorius.
Nepaisant plačiai paplitusių represijų ir karo cenzūros, Rusijos piliečiai vis dar dalyvauja apklausose kaip ir prieš karą. D. Volkovas mano, kad represijos nepakenkia šių apklausų rezultatams.
„Mus dažnai kritikuoja, nes Rusijoje apklausos nerodo, ką žmonės iš tikrųjų galvoja. Tačiau dažniausiai tokio dalyko kaip iš tikrųjų nėra“, – sakė jis.
Pasak D. Volkovo, daugelis žmonių neturi aiškiai suformuluotos nuomonės daugeliu politinių klausimų, todėl labai pasikliauja pagrindiniu žiniasklaidos skleidžiamu naratyvu, kurį griežtai kontroliuoja Vyriausybė.
2. Rusai nenori gyventi iš savo darbo, bet nori savintis kitų turtą – vagia ukrainiečių unitazus ir nori užgrobti kitos šalies žemes.
3. Toks rusų supratimas paaiškina betvarkę Rusijos viduje. O ką jie padaro iš užgrobtų žemių, rodo Karelijos būklė, jeigu ją lyginsime su dabartine Suomija.
