Švediją tokiais dalykai apkaltino pirmą sykį, tikino leidinio „Dagens Nyheter“ švedų ekspertai.
Daugelis ekspertų nurodo, kad Rusija kišosi į rinkimus JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Švedijos saugumas ir karinė žvalgyba yra skelbusi, kad Rusija vykdo labai aktyvią nelegalią žvalgybinę veiklą šalyje. Remiantis šios šalies Gynybos komiteto ataskaita, neatmetama, kad Švedija artimiausiu metu gali tapti karinio puolimo auka. Potencialiu priešu įvardijama Rusija, rašoma „Dagens Nyheret“.
Šnipinėjimu užsienyje užsiima Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SBR). Būtent jos direktorius, buvęs parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas, ne sykį spaudoje pagarsėjęs savo neadekvačiais išpuoliais prieš kitas valstybes, antradienį ir pavadino Švediją hibridinio karo prieš Rusiją dalyve.
Primename, kad S. Naryškinas anksčiau, dar būdamas Rusijos Dūmos pirmininku, pareiškė, jog Rusiją kritikuojančios Dalios Grybauskaitės „laukia M. Saakašvilio likimas“.
Tas pats S. Naryškinas 2014-aisiais derėjosi su laikinuoju Ukrainos prezidentu A. Turčynovu, ir būtent jis telefonu grasino ukrainiečiams „galimai neapsiriboti Krymu“. Šis veikėjas 2015-aisiais šokiravo ir Europos politikus, kai atsiuntė Europos Tarybai ir Europos Parlamentui laišką, kuriame įvykius Ukrainoje vadino „karu su fašizmu“, ir žadėjo „mobilizuoti visas Rusijos pajėgas, siekiant išsaugoti stabilumą Europoje“.
„Vakarų atliekamų veiksmų mastai leidžia teigti apie nepaskelbtą hibridinį karą, kurį JAV vykdo prieš mūsų šalį“, – cituojamas S. Naryškinas TASS agentūros pranešime.
Taip pat jis dar pridūrė, kad ne tik JAV „stiprina veiksmus, nukreiptus prieš Rusiją“, tačiau ir Švedija bei Didžioji Britanija, Lenkija ir Baltijos šalys.
Pasak leidinio kalbintų švedų ekspertų, apie tai buvo kalbama ir anksčiau, tačiau pirmą sykį Švedija buvo apkaltinta taip tiesiogiai. „Šalys, kurių atžvilgiu buvo išsakomi kaltinimai, sudaro grupę, aiškiausiai išsakiusių savo poziciją dėl Ukrainos siekio suartėti su ES. Tai yra laikoma grėsme Rusijos interesams“, – teigė Martinas Kraghas, vienas iš Švedijos užsienio politikos instituto dėstytojų.
„Demokratizacija yra matoma kaip kodinis režimo nuvertimo žodis, ir tai laikoma grėsme Rusijos interesams“, – pridūrė jis.
Rusijos vadovybė pastaraisiais metais sudarė tokį pasaulio paveikslą, kuriame kaip tik Vakarai grasina Rusijai. Šią žinutę Kremlius iš esmės adresuoja savo tautai.
Pasak Švedijos gynybos instituto analitiko Bjorno Palmertzo, būtent tokiame kontekste ir reikia svarstyti tokius Rusijos žvalgybos vado pasisakymus.
„Tai nuosekliai siejasi su kasdieniais kaltinimais rusofobija, kuriuos Rusija naudoja prieš Ukrainą, Švediją ir kitas Europos šalis. Pagrindinis klausytojas šiuo atveju – tai jų pačių piliečiai. Kalbama čia apie tai, kad būtų sukurta prarają tarp Rusijos ir Vakarų, kad liaudis šalyje reaguotų atlaidžiau į sudėtingėjančią ekonominę situaciją, juk vis daugiau resursų bus skiriama kariuomenės sferai. Tuo pat metu šalis atsidūrė tarptautinių sankcijų priespaudoje, ir ji turi labai rimtų problemų, pavyzdžiui, su sveikatos apsauga“, – teigė leidiniui ekspertas.
Šis Rusijos aukštas pareigas užimančio politiko pasisakymas taip pat leidžia aiškiau suvokti, ko tikėtis iš šios šalies Švedijos atžvilgiu. „Rusija tai vadina gynybinėmis priemonėmis. Labai gerai, kad jis taip pakalbėjo, nes tai praktiškai patvirtina Rusijos požiūrį. Tai idealiai įsipaišo į oficialią Rusijos pasaulėžiūrą, kuri liečia šiuos klausimus: Rusija yra puolama, Vakarai grasina Rusijos interesams“, – aiškino Martinas Krughas.
Pasak eksperto B. Palmertzo, tokio tipo pasisakymai gali vėliau suteikti daugiau erdvės ir kitiems veiksmams. „Kalba čia apie tai, kad būtų konstruojamas pagrindas, kuriuo vėliau būtų pateisinami galimi incidentai“, – pasakojo jis.
