„Man norėjosi sakyti ne, kai pasiūlė sudalyvauti operacijoje. Norėjosi susirinkti daiktus ir dingti kur nors Šiaurės poliuje“, – pasakojo A. Babčenka interviu metu.
„Tačiau tai buvo neįmanoma, todėl teko dirbti“, – tęsė jis. Į klausimą, ar turėjo jis abejonių dėl dalyvavimo tokiame „fake“ (angl. melagingas), A. Babčenka atsakė: „Kalba nėjo apie fake news, kalba ėjo apie spec. operaciją“.
„Kai tau parodo visus tavo dokumentus, žmonos dokumentus, namo fotografiją, tokias fotografijas, kurios buvo tik Rusijos pasų poskyryje, tu neužduodi sau klausimo, ar kartais tas news nėra fake. Tu galvoji apie tai, kaip išgyventi“, – pasakojo žurnalistas.
Klausimą apie tai, koks spec. operacijos rezultatas A. Babčenka peradresavo SBU. „Pasiekta buvo tai, kad nusikaltimą pavyko užkardyti, ir dar surinkta visa įrodymų bazė“, – aiškino jis.
A. Babčenka patvirtino informaciją apie tai, kad jo sutuoktinė žinojo apie vykdomą operaciją, apie tai anksčiau pranešė ir jo draugas.
„Žmona, aišku, žinojo, nes viskas buvo daroma mūsų namuose mūsų akyse“, – aiškino jis. „Tačiau aš labai prašau neįtraukti jos į šį reikalą. Aš pavargau bijoti dėl savęs ir nenori dar bijoti ir dėl savo šeimos“, – pridūrė jis ir dar sykį išsakė apgailestavimą, kad „teko draugus perkošti per visa tai“.
Į klausimą, ar nebijo, kad nukentės jo, kaip žurnalisto reputacija ir, kad ši istorija gali pasitarnauti Rusijos valdžios interesams, A. Babčenka atsakė ironiškai: „Kai pas jus ateis ir pasakys, kad štai yra užsakyta tavo žmogžudystė, jūs užimsite išdidžią poziciją ir sakysite: aš galvoju apie žiniasklaidos reputaciją, tegul mane žudo! Pirmyn!“
„Kalbama buvo ne apie feiką, kalba ėjo apie spec. operaciją, – aiškino A. Babčenka. – Pasiruošimas truko ilgai, mėnesį. Kuomet apsisprendėme, kad pradedame tą dieną, atėjo grimerė. Mes treniravomės kristi. Mane nugrimavo. Kraujas buvo natūralus. Viskas buvo tikroviška“.
„Žmona paskambino į policiją ir „greitąją pagalbą“. Atvažiavo patruliai ir gydytojai, – tęsė A. Babčenka. – Mane paguldė į neštuvus, nunešė į mašiną. Legenda buvo, kad aš dar gyvas“. „Mes nuvažiavome, o tada aš „numiriau“. „Greitoji“ paskelbė apie mano mirties faktą. Po to mane nuvežė į morgą. Kol vartai neužsidarė, morge aš vaidinau mirusį“, – aiškino žurnalistas.
„Morge įvedė į sanitaro kambarį, ten aš prisikėliau, nusiėmiau marškinėlius ir nusiprausiau. Įsijungiau televizorių ir sėdau žiūrėti naujienų apie savo „nužudymą“. Po to mane nuvežė į saugią vietą. Baigėsi viskas tik penktą ryto“, – pasakojo A. Babčenka.
