Kas jau kas, o lietuviai tikrai žino, ką reiškia valdžios dalijami pažadai, kurių išsipildymo niekada nesulaukiame. Tačiau mūsų valdžios vyrai nė iš tolo neprilygsta kaimynams Rusijoje. Jei rusai tiki tuo, ką sako šalies valdžia, jie gyvena kone rojuje.
Skaičių magija.
Dar kartą įsitikinti, kad rusai - neprilygstami politikos iliuzionistai, buvo galima kiekvienam, kas skaitė premjero Vladimiro Putino ataskaitą Valstybės Dūmai. Pabrėžiu, "skaitė", o ne "girdėjo". Vien klausantis tektų pasitelkti neįtikimus intelekto gabumus, kad suprastum, jog esi paprasčiausiai maustomas.
Aplodismentų verta tai, kaip dėliojamos skaičių ir žodžių tirados. Kaip sklandžiai problemos virsta laimėjimais, o planuojamos pergalės - kone pasiektais rezultatais. Pavyzdžiui, iškilmingą kalbą galima pradėti nuo to, kad Rusija, kaip ir visas pasaulis, skaudžiai pajuto pasaulinės ekonomikos krizės smūgius. Toliau klausytojas išgirsta, kad nieko čia nebuvo galima padaryti, suprask: "Mūsų šalyje - kaip visur."
Rūstūs veidai, sunkūs žodžiai... Tik štai - stebuklas! Lyg iš gausybės rago pasipila skaičiai, aiškiai įrodantys, kad kone kiekvienoje Rusijos ekonomikos srityje, nors negandų - gausybė, fiksuojamas augimas, kartais net rekordinis. Žinoma, procentine išraiška. Viso pasaulio politikai turi būti dėkingi žmogui, sumaniusiam nuošimčius, kurie taip puikiai slepia bet kokius tikrus skaičius.
"Saviems" pinigų nepritrūks
V.Putinas visada mėgo pabrėžti, kad Rusijos ekonominės plėtros prioritetai: gamybos skatinimas, pramonės įmonių plėtra, modernių technologijų diegimas, mokslinių tyrimų intensyvinimas, na ir visos kitos gėrybės. Tą patį jis kalba ir šiandien. Pažeria krūvą skaičių, bylojančių, jog visi anksčiau minėti prioritetai iš tiesų yra įgyvendinami. Tai neva įrodo ir rusiškų "gaminių" paklausos didėjimas užsienio rinkose. Palaukite, palaukite... Gal kas nors galėtų priminti, kada pastarąjį kartą pirko rusišką "gaminį"?
Štai ir V.Putino kalboje įvyksta dar viena magiška transformacija ir visai nepastebimai pereinama prie šlovingo pasakojimo, kaip nesuskaičiuojami milijardai iš valstybės biudžeto buvo sėkmingai išdalyti naftininkams, transportininkams, bankininkams ir kitiems svarbiausiems "gamintojams", kurie turi vieną (viešose kalbose neminimą) bruožą - visi priklauso tam pačiam kagėbistų būriui, iš kurio išlindo ir dabartinis Rusijos valdovas.
Taigi V.Putino ilgai rinktas stabilizacijos fondas nenuėjo perniek.
Visi "saviškiai" iš jame sukauptų trilijonų galės ramiai išgyventi krizę. Čia atskirai reikėtų paminėti ir tai, kad daugybė planuojamų pergalių priskiriamos kelerių metų ateičiai. Manote, tai rodo valdžios įžvalgumą ir gebėjimą kurti ilgalaikes strategijas? Ne, tai rodo dabartinio režimo ketinimą dar ilgai sėdėti savo postuose. O strategijas juk galima keisti. Vis vien jau po metų kitų niekas neprisimins, kas jose buvo žadama.
Gyvenimas rojuje
Tradiciškai daug dėmesio V.Putinas skiria "liaudžiai". Ir žodžius parenka pačius gražiausius. Juk Rusijos vyriausybė (kaip ir kiekviena valdžia pasaulyje) taip mėgsta pabrėžti, kad svarbiausias jos tikslas - žmonių gerovė. Štai ir vėl buvo žeriami skaičiai, kaip sparčiai didėja socialinės išmokos, atlyginimai ir pensijos. O ką jau kalbėti apie tai, kad visoje Rusijoje žmonės gauna vis kokybiškesnes medicinos ir švietimo paslaugas. Priėjimas prie interneto jiems taip pat jau užtikrintas nė kiek neblogiau negu Europoje. Puikūs rezultatai ir dar puikesni planai užlieja rusų širdis šiluma ir dėkingumu valdžiai.
Pavyzdžiui, socialinė pensija Rusijoje praktiškai jau pasiekė gyvenimo minimumą! Dar už poros metų ši pensija padidės beveik 50 procentų. Ką ten pensija... Kiekvienas veteranas tuoj tuoj gaus po atskirą butą! Įsivaizduojate? Viso pasaulio pensininkai turėtų sprogti iš pavydo.
Tiesa, apie pavydą. Šiemet Rusijos premjeras kaip reta sužibėjo. Jis iškilmingu balsu pareiškė parlamentarams: "Visas pasaulis mums pavydi. Sakau jums užtikrintai, nes tai žinau." Nežinau, kaip jūs, o aš tikrai pavydžiu rusams. Juk nesvarbu, kaip iš tiesų žmogus gyvena. Jeigu jis nuoširdžiai tiki tuo, kaip aiškinama apie nesiliaujantį, kasdienį jo paties buities kilimą į neregėtas strategijų ir nuošimčių aukštumas, - toks žmogus tikrai gyvena rojuje.
Aidanas Praleika
