„Šiandien Rusijos karo nusikaltėliai pagrobė kitą demokratiškai išrinktą Ukrainos merą, Dnieprorudnės vadovą Jevheną Matvejevą.
Nesulaukę vietinių paramos, okupantai pereina į terorą.
Raginu visas valstybes ir tarptautines organizacijas sustabdyti Rusijos terorą prieš Ukrainą ir demokratiją“, – rašė užsienio reikalų ministras.
Today, Russian war criminals abducted another democratically elected Ukrainian mayor, head of Dniprorudne Yevhen Matveyev. Getting zero local support, invaders turn to terror. I call on all states & international organizations to stop Russian terror against Ukraine and democracy. pic.twitter.com/jEPTBTLikY
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 13, 2022
J. Matvejevas yra jau antras meras, pagrobtas rusų karių nuo karo pradžios.
Kiek anksčiau okupantai pagrobė Melitopolio merą ir kankino jį už atsisakymą bendradarbiauti su Rusijos kariuomene.
„Karo nusikaltimai tampa sistemingi“, – sakė Zaporožės srities gubernatorius.
Rusijai smogus karinei bazei prie Lvivo, žuvo 9 žmonės, dar 57 sužeisti
Rusijai smogus karinei bazei netoli Lvivo, žuvo devyni žmonės, o dar 57 asmenys buvo sužeisti, sekmadienį pranešė šio vakarinio Ukrainos miesto meras.
„Deja, turime devynis žuvusiuosius. 57 žmonės buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus.
Kai kurie sužeistieji nugabenti į Lvivo ligonines, nurodė meras.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kiek anksčiau pranešė, kad Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre, į kurį naktį į sekmadienį pataikė Rusijos raketos, dirba užsienio instruktoriai, nors neaišku, ar jų buvo ten atakos metu.
Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras įsikūręs Javorive maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Lvivo ir apie 20 km nuo Lenkijos sienos.
Ten buvo Ukrainos pajėgų mokymo centras, kuriame dirbo užsienio instruktoriai, įskaitant instruktorius iš Jungtinių Valstijų ir Kanados.
Jame taip pat vykdavo bendros ukrainiečių karių ir NATO sąjungininkų pratybos.
Užsienio kariai Ukrainą paliko prieš Rusijai pradedant invaziją į savo kaimynę vasario 24-ąją.
Vasario 12 dieną Jungtinės Valstijos pranešė, kad iš Ukrainos atšaukė 150 savo instruktorių, tačiau nenurodė, kur jie buvo perkelti ir koks bendras JAV instruktorių skaičius.
O. Reznikovas pasmerkė bombardavimą kaip „naują teroristinį išpuolį prieš taiką ir saugumą netoli ES ir NATO sienos“ ir paragino įvesti neskraidymo zoną.
„Būtina imtis veiksmų, kad tai būtų sustabdyta. Uždarykite dangų!“ – rašė jis.
Preliminariais duomenimis, apie 30 sparnuotųjų raketų buvo paleista iš Rusijos lėktuvų, esančių virš Juodosios jūros ir išskridusių iš pietinio Rusijos Saratovo miesto, sakė Lvivo meras.
Ukrainos karinių oro pajėgų Vakarų vadavietė feisbuke pranešė, kad oro gynybos sistemos sunaikino dvi sparnuotąsias raketas, atskridusias iš pietryčių, „tikriausiai iš Azovo arba Juodosios jūros vandenų“.
Prasidėjus Rusijos invazijai daug ukrainiečių pabėgo į santykinai saugų Lvivą.
Šis miestas, esantis netoli Europos Sąjungos narės Lenkijos, taip pat yra tranzito centras išvykstantiems iš Ukrainos žmonėms.
Tuo metu Vakarų Ukrainoje esančio Ivano Frankivsko meras sakė, kad į miesto oro uostą irgi buvo nukreiptas smūgis.
„Preliminariais duomenimis, šį rytą sprogimai įvyko per išpuolį oro uoste“, – feisbuke pranešė meras Ruslanas Marcinkivas.
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių vertės (daugiau kaip 183 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.
Tą pačią dieną Rusija pareiškė, kad jos pajėgos gali pradėti taikytis į Vakarų ginkluotės siuntas Ukrainoje. Anot Maskvos, ginklus gabenančios kolonos būtų „teisėti taikiniai“.
