Žymus Rusijos stačiatikių bažnyčios misionierius tėvas Danielis Sisojevas neseniai paragino atidaryti stačiatikių bažnyčios „bazę“ Kirgizijoje ir iš ten pradėti kovą už Centrinės Azijos musulmonų atsivertimą. Kalbėdamas per vasario 17 dieną Maskvoje vykusį forumą, D. Sisojevas teigė, kad reikėtų atidaryti Teologijos fakultetą Biškeko universitete ir „panaudoti Kirgiziją kaip bazę visai Centrinei Azijai, Afganistanui, Tibetui ir Kinijai“ atversti.
Centrinė Azija, jo teigimu, gali tapti itin derlinga dirva. Pasak D. Sisojevo, nuo 1992 metų pusė milijono Centrinės Azijos gyventojų atsivertė į protestantizmą, o katalikų misionieriai prieš 5 metus sėkmingai įkūrė savo vyskupiją.
Ošo valstybinio universiteto Kirgizijoje Teologijos departamento vadovas Bakytas Murzubraimovas tokias D. Sisojevo kalbas vadina visiška nesąmone, neturinčia jokios perspektyvos Centrinėje Azijoje. Tačiau D. Sisojevo pasisakymai tik sustiprina įspūdį, kad naujasis Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas su Kremliaus palaiminimu tęs bažnyčios politinę misiją tiek Rusijos viduje, tiek vadinamajame artimajame užsienyje.
„Maskvos patriarchatas yra pasišventęs Didžiosios Rusijos idėjai. Aišku, jog Kirilas nori, kad stačiatikių bažnyčia taptų „Putino bažnyčia“, - teigia Ukrainos religinės laisvės asociacijos prezidentas Viktoras Jelenskis.
Dar būdamas Smolensko metropolitu, Kirilas yra pareiškęs, kad Rusijos bažnyčia turi užimti pirmąją vietą tarp visų stačiatikių bažnyčių, įskaitant ir Konstantinopolio bažnyčią, kuri dažniausiai laikoma „viršiausia tarp lygiųjų“ visoje stačiatikių patriarchatų galaktikoje. „Mes esame teisėti Bizantijos įpėdiniai“, - teigė Kirilas.
Jei Centrinė Azija yra ne toks svarbus Rusijos bažnyčios taikinys, tai visos Maskvos patriarchato ambicijos visų pirma atsiskleis Ukrainoje. Istoriškai Ukrainos bažnyčia yra atskaitinga Konstantinopolio patriarchatui. Nepaisant intensyvių Rusijos bandymų užvaldyti Kijevo bažnyčią, stačiatikių pasaulis nuolatos teigė, kad Ukrainos, Baltijos valstybių, Baltarusijos ir Moldovos bažnyčios yra už Maskvos kanoninės jurisdikcijos ribų.
Ukrainos stačiatikiai šiuo metu yra pasidaliję į 3 bažnyčias, iš kurių viena yra lojali Maskvai. Tačiau dabar Maskva gali pabandyti išnaudoti progą ir užvaldyti didžiąją dalį Ukrainos stačiatikių. Rusijos stačiatikių piliečių sąjungos atstovas Igoris Frolovas teigia, kad Rusijos globalinis atgimimas visų pirma priklauso ne nuo gamtinių dujų vamzdynų kontrolės ar užsienio politikos, o tik nuo gebėjimo užvaldyti Ukrainos stačiatikius. „Jei Rusijos bažnyčia praras Ukrainą ir todėl praras savo kaip pagrindinės stačiatikių bažnyčios statusą, tai pakenks visam civilizaciniam Rusijos geopolitiniam projektui“, - teigė I. Frolovas.
Ar turi Kirilas Kremliaus palaiminimą?
I. Frolovas pridūrė, kad Kirilas turi savybių, kurios ne tik gali aplink jį suburti visas stačiatikių bažnyčias, tačiau ir leistų jam išstumti Konstantinopolio patriarchą Bartalomėjų I iš pasaulio stačiatikių simbolinio lyderio vaidmens.
I. Frolovas taip pat teigė, kad Rusijos bažnyčia turi būti tokia galinga ir efektyvi kaip Vatikanas, kuris prižiūri 1 mlrd. pasaulio katalikų. Stačiatikių tikinčiųjų pasaulyje šiuo metu yra 200 mln., tačiau I. Frolovas aiškino, kad su Maskvos pagalba „mes turime teisę sakyti, kad mums reikia savo stačiatikių milijardo“.
Tačiau ar iš tikro Kirilas siekia užvaldyti visą stačiatikių pasaulį? „Be abejo, tarp Konstantinopolio ir Maskvos yra kontrastų. Tam yra priežasčių. Maskva yra didžiausia stačiatikių bažnyčia, o Konstantinopolis turi vos kelis šimtus tikinčiųjų. Tačiau aš nemanau, kad Maskva siekia perimti valdžią iš Konstantinopolio, veikiau siekiama daugiau įtakos, o tai yra normalu turint omenyje bažnyčios dydį“, - teigia katalikų dvasininkas Romano Scalfis, kuris yra puikus stačiatikių ekspertas.
Žengia per toli?
Tačiau, jei Maskvos patriarchatas vadovausis tokia agresyvia strategija, dauguma ekspertų mano, kad tai atsigręš prieš pačius rusus.
„Kaip asmuo, atstovaujantis etninių rusų ir Rusijos valstybės interesams, patriarchas Kirilas susilauks mažai supratimo iš stačiatikių bažnyčių, ypač Moldovoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje“, - teigia Brėmeno universiteto Rytų Europos studijų centro atstovas Nikolajus Mitrochinas.
Duodamas interviu laikraščiui „Moskovski komsomolec“, religijos istorikas ir analitikas Sergejus Byčkovas pažymėjo: „Kirilas yra labai aktyvus ir priklauso reformatoriams. Aš manau, kad visa tai gali baigtis schizma, nes daugelis vyskupų, ypač iš užsienio, nemėgsta reformatoriškų tendencijų.“
Galiausiai mūšiai tarp stačiatikių vyksta ir pačioje Rusijoje. Šiuo metu, kaip teigiama, dominuoja bažnyčios siekį daryti įtaką Rusijos socialiniam gyvenimui remiantys stačiatikiai, kurie nepaiso konstitucinio valstybės ir bažnyčios atskyrimo.
Tokį įspūdį sustiprino faktas, kad Rusijos bažnyčiai galės priklausyti žemė, kurioje stovi bažnyčios pastatai. Toks sprendimas iš esmės leistų Maskvos patriarchatui tapti didžiausiu žemvaldžiu.
Dūmos vicepirmininkė Liubovė Sliska sukėlė prieštaringą reakciją, kai pareiškė, kad bažnyčiai turi būti laisvai leidžiama daryti įtaką socialiniam šalies gyvenimui. Šiuo metu Rusijos mokyklose planuojama įvesti „stačiatikių kultūros pagrindų“ kursą.
Tokie bandymai susieti valstybę su viena išskirtine religija kelia pavojų, nes Rusijoje gyvena daugybės tikėjimų žmonės.
