Maskvos miesto teismas nacionalistą Nikitą Tichonovą nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o jo sugyventinei Jevgenijai Chasis skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nužudė antifašistą
N. Tichonovą prisiekusieji pripažino kaltu dėl advokato antifašisto Stanislavo Markelovo ir žurnalistės Anastasijos Baburovos nužudymo. Teisiamoji J. Chasis pripažinta bendrininkavusi nužudant advokatą.
Teisme nei N. Tichonovas, nei J. Chasis kaltės nepripažino
Priimdamas nuosprendį teisėjas Aleksandras Zamašniukas pabrėžė, jog nusikaltimas buvo įvykdytas itin ciniškai, o prisiekusieji pripažino, kad teisiamieji neverti pasigailėjimo.
S. Markelovas ir laikraščio „Novaja gazeta“ korespondentė A. Baburova buvo nušauti 2009 metų sausio 19 dieną Maskvos centre, netoli Kropotkinskajos metro stoties. Žudikas po keletą kartų šovė abiem į galvas ir pasislėpė.
S. Markelovas teismuose gindavo antifašistinio judėjimo dalyvius. Jis taip pat atstovavo čečėnų mergaitės Elzos Kungajevos, kurią nužudė rusų pulkininkas Jurijus Budanovas, tėvams. Kaip tik sausio 15 dieną nuteistasis J. Budanovas buvo pirma laiko lygtinai paleistas iš Dimitrovgrado kolonijos, o po 4 dienų buvo nušautas priešingos pusės advokatas. Savo ruožtu A. Baburova irgi rašė apie J. Budanovo teismo procesą ir čečėnų Kungajevų šeimos likimą.
Tuoj po žmogžudystės J. Budanovo advokatas Aleksejus Dulimovas užtikrino visus, kad jo ginamasis neprisidėjęs nei prie advokato, nei prie žurnalistės nužudymo.
„Antirusiška provokacija“
S. Markelovo nužudymas sukėlė tokį pat rezonansą, kaip ir prieš kelerius metus įvykdytas „Novaja gazetos“ žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymas.
„Aš puikiai pažinojau šį žmogų, dirbau su juo. Tokių žmonių kaip S. Markelovas žūtis – gėda mūsų šaliai“, – sakė Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva. – Tai buvo visai jaunas žmogus. Kaip reta nesavanaudiškas, turintis pilietinę poziciją. Kaip advokatas jis imdavosi bylų, kurios neduoda pajamų, bet rūpi žmogaus teisių gynėjams“.
„Visi žmogaus teisių gynėjai, pažinoję S. Markelovą ir dirbę su juo, liūdi. Mes sukrėsti“, – sakė žmogaus teisėmis besirūpinančios „Memorialo“ organizacijos vadovas Olegas Orlovas ir pabrėžė, kad šis advokatas domėjosi daugiausia bylomis, susijusiomis su valstybės daromais žmogaus teisių pažeidinėjimais.
Na o Rusijos vyriausybės atstovas aukščiausiuose teisėsaugos organuose advokato nužudymą pavadino „antirusiška provokacija“.
Teisme bandė suktis
Dėl nužudymo buvo sulaikyti nacionalistinės organizacijos „Rusų įvaizdis“ nariai N. Tichonovas ir J. Chasis. Iškrėtus jųdviejų butą, rastas tikras ginklų arsenalas. Tarp kita ko – ir pistoletas „Browning“, iš kurio buvo nušauti advokatas ir žurnalistė. Po sulaikymo N. Tichonovas prisipažino, kad S. Markelovą jis nušovė dėl pažiūrų, o A. Baburovą – kad atsikratytų liudininkės.
Vėliau teisme N. Tichonovas jau prakalbo kitaip – ėmė teigti, kad tai tardytojas jį privertęs duoti tokius parodymus. Jis pripažino, kad prekiavo ginklais, bet, girdi, S. Markelovo nežudęs. Ir jo pažiūros esančios visai ne nacionalistinės, kaip teigiama kaltinamojoje išvadoje. Nors jo visas kūnas ištatuiruotas nacistine simbolika, jis tiesiog labai mylintis tėvynę.
Teisiamąją J. Chasis prisiekusieji pripažino S. Markelovo nužudymo bendrininke. Dėl žurnalistės nužudymo kaltinimai jai nebuvo pateikti. J. Chasis irgi neigė savo kaltę ir prisiekusiesiems daug pasakojo apie savo „visuomeninę veiklą žmogaus teisių gynimo srityje“. Mat ji yra „Rusų verdikto“ narė, o ši organizacija atseit kaip tik ginanti dėl nacionalinės neapykantos nuteistus kalinius.
Vis dėlto kaltintojai sugebėjo įtikinti prisiekusiuosius, kad advokatą ir žurnalistę nužudė N. Tichonovas – ir būtent iš ideologinių motyvų, nes tiek jis, tiek jo sugyventinė – radikalių nacionalistinių pažiūrų. „Jausdamiesi esantys išskirtiniai, abu jautė nepakantumą, ideologinę neapykantą ir priešiškumą dėl advokato S. Markelovo profesinės veiklos ginti nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų, kurie laikosi antifašistinės ideologijos, teises baudžiamosiose bylose“, – tokia buvo prisiekusiųjų nuomonė.
Antruoju nužudymo motyvu prisiekusieji nurodė „aktyvų viešą S. Markelovo dalyvavimą antifašistiniame judėjime ir itin neigiamą jo požiūrį į asmenis, kurie laikosi radikalių nacionalistinių pažiūrų“.
Tik dviejų balsų persvara
Prieš teisiamuosius liudijo ir jųdviejų pažįstami – neonacių grupuotės „Kraujas ir garbė“ lyderis Sergejus Golubevas, pravarde Operas, ir kito judėjimo steigėjas Ilja Gorečiavas. Abiem N. Tichonovas buvo prisipažinęs, kad nužudė advokatą. Operas dar papasakojo, kad N. Tichonovas kvietė jį dėtis prie kovinės grupės, kuri kovotų su „rusų nacijos priešais“.
Be nužudymo, N. Tichonovas ir J. Chasis pripažinti esantys kalti tuo, kad neteisėtai įsigijo ir laikė ginklus, o N. Tichonovas – dar ir tuo, kad netrukus po nužudymo išsinuomojo butą pasinaudodamas suklastotu pasu. Prisiekusieji nusprendė, kad pagal šiuos kaltinimus, kaip ir pagal pagrindinį, teisiami nacionalistai pasigailėjimo nenusipelno.
Šiaip ar taip, negalima teigti, kad teismas vyko labai sklandžiai. Kad priimtų nuosprendį, dvylika prisiekusiųjų posėdžiavo iki vėlyvos nakties. Nuomonės išsiskyrė. Į teisėjo klausimą, ar teisiamieji kalti dėl dviejų nužudymų, teigiamai atsakė 7 prisiekusieji. Kiti 5 buvo įsitikinę, kad N. Tichonovas ir J. Chasis – nekalti. O štai tų 7 prisiekusiųjų nuomone, jiedu neverti jokio pasigailėjimo ir teismas galįs skirti pačią griežčiausią bausmę.
Antifašistai Rusijoje tikisi, kad toks griežtas teismo nuosprendis atbaidys naujus nacionalistinių grupuočių narius nuo aktyvių veiksmų. Kartu bijomasi, kad senieji tokių grupuočių nariai gali imtis keršto.
Pastaruoju metu nacionalistinės nuotaikos apima vis daugiau rusų. Pernai gruodį įvyko didžiausios per Vladimiro Putino valdymo dešimtmetį riaušės prie Kremliaus sienų, o iš to, kaip reagavo valdžia, kilo įtarimų, kad ji gerinasi nacionalistams – juk artėja Valstybės Dūmos ir prezidento rinkimai (2011 metų pabaigoje ir 2012 metų pradžioje), tad galbūt bus mėginama pelnyti daugiau balsų.
Tik faktai
Rusijoje žudomi antifašistai
2004 metų birželis. Sankt Peterburge nušautas mokslininkas, nacionalinių ir rasinių santykių ekspertas Nikolajus Girenka. Jis buvo daug kartų dalyvavęs garsiuose teismo procesuose prieš neonacius.
2005 metų lapkritis. Sankt Peterburge nušautas studentas antifašistas Timūras Kačiarava – jį ir draugus, rūkančius prie knygyno, užpuolė grupė nacionalistų. Septynis įtariamuosius milicija sulaikė, 4 iš jų buvo nuteisti kalėti po 12 metų.
2007 metų balandis. Maskvoje eidamas į antifašistinės grupės koncertą 24 peilio dūriais buvo subadytas Aleksandras Riuchinas.
2008 metų spalis. Maskvoje peiliu užbadytas antifašistinės grupuotės įkūrėjas Fiodoras Filatovas.
2009 metai. Sausį buvo nužudyti S. Markelovas ir A. Baburova, liepos mėnesį – antifašistas Ilja Džaparidzė, o lapkritį – Ivanas Chutorskis. Kaltę už pastarojo žmogžudystę prisiėmė „Rusų nacionalistų kovinė organizacija“.
