Rinkimai į 450 vietų Valstybės Dūmą nepateikė jokių netikėtumų, o valdantieji, trokštantys padidinti savo dominavimą, kai Rusiją yra apėmusi ilgiausiai trunkanti ekonomikos krizė per V.Putino valdymą, ėmėsi priemonių, kad nepasikartotų masiniai protestai, įsiplieskę per ankstesnius rinkimus.
Visgi menkas rinkėjų aktyvumas rodo, kad daugelio rusų nežavi sistema, kurioje Kremliui priklauso beveik absoliuti valdžia. Be to, gali kilti klausimų dėl balsavimo legitimumo.
„Galima jau tvirtai sakyti, kad partija užsitikrino labai gerą rezultatą, kad ji laimėjo“, – po balsavimo sakė V.Putinas valstybinei televizijai.
„Padėtis sunki, sudėtinga, bet žmonės vis tiek nubalsavo už „Vieningąją Rusiją“, – pridūrė jis.
Suskaičiavus daugiau kaip 74 proc. partijų sąrašų balsalapių paaiškėjo, kad V.Putino „Vieningoji Rusija“ surinko 54,3 proc. balsų. Ji smarkiai aplenkė Komunistų partiją, gavusią 13,7 proc. balsų ir ultranacionalistinę Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partiją (13,3 procento). Į parlamentą pagal balsavimą už partijų sąrašus taip pat pateks partija „Teisingoji Rusija“, gavusi 6,2 proc. balsų, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys.
Visos šios keturios partijos dirbo Valstybės Dūmoje ir ankstesnės sudėties parlamente ir šįkart buvo vienintelės, įveikusios 5 proc. balsų slenkstį. Jos pasidalys pusę mandatų parlamento žemuosiuose rūmuose, o kiti deputatai bus išrinkti vienmandatėse apygardose pagal šiemet pakeistą rinkimų tvarką.
Šie rinkimai vyko, kai V.Putino populiarumo reitingai yra apie 80 proc., todėl panašu, kad valdantieji nesitiki jokių sukrėtimų per prezidento rinkimus, vyksiančius po dvejų metų.
Rezultatai rodo, kad liberaliosios opozicijos grupės veikiausiai nepateks į parlamentą. Nei partija „Jabloko“, nei RPR PARNAS, vadovaujama buvusio premjero Michailo Kasjanovo, neatrodo surinkusios pakankamai balsų, kad laimėtų bent vieną mandatą pagal proporcinę sistemą.