Laikraščiui pavyko kai ką sužinoti iš naujas JAV strategijos kryptis nurodančio slapto memorandumo. Jame nebefigūruoja Sirijos ir Irako valstybės, tačiau lieka Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano objektai. Anot JAV Mokslininkų federacijos (FAS), prieš dešimt metų amerikiečių raketos buvo nutaikytos į 660 Rusijos Federacijos raketų paleidimo šachtų. Šiuo metu potencialių taikinių liko dvigubai mažiau, o ekspertai pataria nustatyti raketas į esminius ekonominius ir karinius objektus, o pačių kovinių galvučių skaičių sumažinti dvigubai.
Naująją strategiją jau palaikė pagrindinių amerikiečių įstaigų vadai ir prezidentas Barackas Obama, teigia leidinio šaltiniai. Artimiausią savaitę JAV turėtų paviešinti tolimesnio branduolinio nusiginklavimo planą, net jeigu nepavyktų įtikinti Maskvos, amerikiečiai gali pradėti vienašaliai mažinti ginkluotę. Būtent to labiausiai bijo respublikonai JAV Kongrese.
Pasak „The New York Times“, B. Obama apie tai paskelbs jau antradienį. Tiesa, kalbama bus apie branduolinės ginkluotės mažinimą trečdaliu. Šiuo metu JAV turi 1,7 tūkst. branduolinių raketų, tačiau jau pagal dabartinį susitarimą su Rusija jų kiekis iki 2018 metų turės būti sumažintas iki 1,55 tūkst., primena laikraštis. Apie tai, kad JAV nusiteikusi tartis dėl papildomo branduolinės ginkluotės mažinimo, JAV viceprezidentas Joe Bidenas vasario 2 d., susitikimo su Rusijos Vidaus reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Miunchene metu.
Ekspertai: kas laukia Rusijos ir JAV vietoje šaltojo karo
Būtent branduolinė ginkluotė, daugelį kartų viršijanti visos kitos ginkluotės galimybes kartu sudėjus, bei abipusio visiško sunaikinimo tikimybė, Rusijos ir JAV santykius daro „ypatingais“. Todėl „strateginio stabilumo“ principas, paveldėtas dar iš Šaltojo karo laikų, niekur nedings, teigia žurnalo „Ogoniok“ politologas Fiodoras Lukjanovas.
Nebus jokios šaltojo karo, nes nėra bent kiek pagrįsto materialaus pagrindo, tačiau bendras santykių atšalimas ir toliau tęsis: kaip teigia ekspertas, Maskvos ir Vašingtono santykiai atsidurs vakuume. O dabartinio santykių blogėjimo, kurio viršūnėje atsidūrė „sąrašų karai“, priežasčių reiktų ieškoti idėjinėse sferose.
Rusija įžengia į periodą, kada vidiniai savęs ieškojimai stipriau nei anksčiau įtakos išorinę politiką, teigia F. Lukjanovas. Išnaudojusi sovietų resursus, ji bandys rasti kitą ideologinę bazę, kurios atsiradimas labiau pagrįstų būsimus politinius manevrus. Tačiau kol kas arčiausiai Rusijos tik konservatyvumas, išstatytas kaip opozicija JAV: laisvės ir progreso ašis (kuo save ir mato JAV) prieš „senų gerų“ tradicijų ašį, kaip save, tikriausiai, pateiks Rusija.