Maskva esant reikalui nepraleidžia progos pažaisti savo kariniais muskulais. Tačiau ar iš tikrųjų Rusijos kariuomenė tokia grėsminga, kaip ją bando pavaizduoti Kremliaus šeimininkai?
Tarnyba kaip bausmė
Povandeninis atominis laivas „Nerpa“, kuris buvo laikomas naujausiu Rusijos kariniu povandeniniu laivu, nuo sovietų laikų pusiau parengtas naudoti stovėjo dokuose. Tačiau, kaip ir dauguma Rusijos karinės technikos, laivas buvo 20 metų pasenęs, o dalis jo įgulos nebuvo išmokyta elgtis su pasenusia laivo įranga, rašo „Respublika“.
Rusijos karinė galia, kuri bando lygiuotis su Vakarais, rūdija, pūna ir stokoja kvalifikuotų specialistų. „Viskas, ką girdėjau apie Rusijos kariuomenę, - tai sena technika, pavojingos ir nežmoniškos sąlygos“, - teigė tarnybos kariuomenėje vengiantis 27 m. vyras.
Jis, kaip ir dalis Rusijos jaunuolių, sumokėję 800-1000 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių kyšį, išvengė 12 mėnesių trunkančios privalomos karinės tarnybos armijoje.
Kariuomenės laukia reformos?
Nepaisant Rusijos valdžios skiriamų milijardų, kurie turi ištraukti Rusijos kariuomenę iš korupcijos bei moralinio pasenimo, didžiosios dalies savo ginklų Rusijos kariuomenė tiesiog negali naudoti dėl moralinio pasenimo.
Pastarosiomis savaitėmis Anatolijus Serdiukovas, buvęs baldų parduotuvės valdytojas, o dabar Rusijos gynybos ministras, pranešė apie kariuomenes sumažinimą. Rusijos ginkluotąsias pajėgas turės palikti dešimtys tūkstančių karių nuo šauktinių iki kariuomenės generolų. Pasak valdžios, tokios reformos būtinos norint radikaliai reformuoti visą armiją. Didžiulis šauktinių skaičius, neatsiperkant jų išlaikymui ir paruošimui, taip pat bus smarkiai sumažintas.
Ambicijos viršija galimybes
Tačiau, nepaisant valdžios žadamos pertvarkos, dauguma Rusijos žmonių mano, kad šios reformos gerokai pavėlavusios. Visuomenė pripažįsta, kad Rusijos kariuomenei trūksta modernios ginkluotės ir profesionalumo.
Tuo tarpu šalies valdžia su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir ministru pirmininku Vladimiru Putinu priešakyje svaidosi grasinimais Vakarams, kariauja su gretimomis šalimis, kurių karinis potencialas yra kur kas mažesnis, taip pat kalba apie balistinių raketų "Iskander", kurių dar neturi, dislokavimą šalia NATO sienų.
Vis dėlto ir Rusijos lyderiai supranta, kad šalies kariuomenė nemodernizuota nuo sovietinių laikų ir ji pamažu griūva.
Armija kiekvienais metais į savo gretas priima 130 tūkst. šauktinių, tačiau, pasak analitikų, tik maža dalis jų yra tinkamai pasirengę ginti savo šalį. Tai pasidarė akivaizdu per šiais metais vykusį Rusijos ir Gruzijos karą.
Karas atskleidė trūkumus
Kur kas silpnesnėms Gruzijos pajėgoms pavyko numušti net keturis rusų naikintuvus. Pilotai net nežinojo, kur skrenda ir kuriuos taikinius turi atakuoti. Trūko visų pajėgų koordinacijos, skirtingi kariuomenės daliniai veikė savo nuožiūra.
„Tai buvo šokas Rusijai ir didžioji dalis šalies visuomenės pripažino, kad kare šalies kariuomenė pasirodė labai prastai, - kalbėjo Pavelas Felgenhaueris, karinis ekspertas. - Mes sutelkėme Gruzijoje didžiules pajėgas, todėl mūsų pergalė buvo garantuota, tačiau Rusijos generolai matė, kad yra daugybė problemų. Tikiuosi, kad jos bus sprendžiamos. Deja, nemodernizavome armijos nuo 1990 m., todėl pasenusios technikos turime per akis. Šioms problemoms išspręsti reikia svarios valdžios paramos“.
Remiantis Vakarų duomenimis, Rusija vis dėlto turi apie 50-75 tūkst. karių, kurie gali veikti užsienyje ir yra gerai pasirengę. Rusija turi ir patikimos ginkluotės, tačiau didžiąją dalį Rusijos karių sudaro šauktiniai, kurių parengimas ir išlaikymas valstybei darosi nuostolingas. Kita vertus, šauktinių armija yra nemobili ir neprofesionali.
„Gruzijoje pamatėme, kad šauktinių kariuomenė yra per brangi ir per daug nemobili. Tai neveikia, - teigia Aleksandras Goltsas, buvęs Raudonosios armijos vadas, o dabar gynybos analitikas Maskvoje. - Karas parodė, kad jei mes toliau dėsime pinigus į šią juodąją skylę ir stengsimės išlaikyti šauktinių kariuomenę, mūsų armija toliau liks XX a. vidurio lygio“.
Karininkų opozicija
Tačiau raginimai reformuoti kariuomenę pasigirdo labai netinkamu laiku. Kaip tik šiuo metu Rusijos ekonomika susidūrė su didžiule krize.
Smunkančios naftos ir gamtinių dujų kainos sudavė smarkų smūgį Rusijos biudžetui. Toliau smarkiai krinta rublio kursas, šalies finansų rinkos padėtis blogesnė nei kitų su krize susidūrusių šalių, milijonams žmonių kyla grėsmė prarasti darbą.
Tačiau už kiekvieno kampo Vakarų agentus ir agresorius matantys Rusijos karininkai priešinasi kariuomenės reformai. Antradienį įtakingi Rusijos generolai teigė, kad „valdžios sugalvota 1,1 mln. dydžio kariuomenės modernizacija gali sugriauti šalies karinį potencialą“. Kartu generolai pareikalavo teisti A. Serdiukovą. Anot jų, „baldų prekybininkas“ A. Serdiukovas pakenkė Rusijos kariuomenei daugiau nei bent koks NATO agentas.
Esant tokiai padėčiai, Rusijos valdžia ir kariuomenės generolai supranta, kad bus labai sunku pradėti būtinas reformas. Pirmiausia didžiulių investicijų reikia naujai karinei įrangai įsigyti, nes dabartinė yra 20-40 metų senumo. Taip pat reikia galvoti apie tūkstančius tarnaujančiųjų armijoje, kurie praras darbus. Valdžia neabejotinai sulauks šių žmonių priekaištų ir spaudimo palikti viską taip, kaip yra šiuo metu.
