Dar rugpjūčio 12-ąją sukilėlių tinklapis syria.net tvirtino, kad rusų karininkai vadovauja Latakijos gynybai. Rugpjūčio 21-ąją internete buvo paviešintos „Nikolajus Filčenkovas“ desantinio laivo nuotraukos, kuomet jis kirto Bosforo sąsiaurį ir nuplaukė į pietus nuo jo su pilnu deniu karinės technikos. Rugpjūčio 31-ąją Izraelio tinklapis „Ynet“ paviešino anoniminių diplomatinių šaltinių duomenis, anot kurių Rusija pradeda tiesioginio karinio Assado režimo palaikymo kampaniją. Tam tikslui į šalį perkėlė karinę techniką, įskaitant ir naikintuvus ar šturmo sraigtasparnius.
Tuomet jau oficialus Sirijos laikraštis „Al Batan“ pranešė, kad Rusija Džablos mieste, kuris yra į pietus nuo Latakijos, rengiasi įkurti karinę bazę – prie jau turimos ir naudojamos Tartuso bazės. Socialiniuose tinkluose išsyk pasirodė fotografijos, kurias darė Sirijos sukilėliai: jose pavaizduoti į kovinę misiją išskridę naikintuvai, panašūs į rusų.
Rugsėjo 3-ąją „The Times“ pranešė apie tai, kad reportaže apie mūšius Latakijoje, parodytame oficialiame Sirijos televizijos kanale, yra užfiksuotas naujausias rusų šarvuotis BTR-82A ir girdimos komandos rusų kalba.
Šios šalies prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia Rusijos karinių oro pajėgų dalyvavimą Sirijos konflikte, o oficialūs NATO atstovai kol kas tyli, nors JAV užsienio reikalų sekretorius bent kelissyk per savaitę pakartojo, kad tai keliantys nerimą pranešimai ir, jeigu jie pasitvirtins, tai nepriduos stabilumo regionui. Situaciją Sirijoje labai primena neseni įvykiai Ukrainos teritorijoje. Beje, įdomi aplinkybė yra ta, kad paraleliai pirmiesiems gandams apie rusų kontingento pasirodymą Sirijoje, buvo užfiksuotas karinių veiksmų štilis Donbase. O šį savaitgalį dar ir vienoje iš „respublikų“ faktiškai be didesnių nesklandumų, buvo įvykdytas eilinis valdžios perversmas, kai „nenorėjęs taikytis su Ukraina“ Andrejus Purginas buvo „atstatydintas“, o jo vietą užėmė apie būsimus karinių veiksmų nutraukimus išsyk prabilęs pagrindinis „DLR“ atstovas Minsko derybose – Denisas Pušilinas. Susidaro įspūdis, kad „hibridinio karo“ specialistai nukreipė savo dėmesį ir pajėgas kažkur kitur.
Kodėl Rusija ėmėsi Sirijos? Kirilas Martynovas iš „novayagazeta.ru“ mano, kad šios kampanijos politinė reikšmė Rusijai būtų visiškai kita, palyginus su užpulta Ukraina. JT Generalinės Asamblėjos išvakarėse, kurioje pirmą sykį per pastaruosius dešimt metų dalyvaus Vladimiras Putinas, įsikišimas į karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose reikštų, kad Rusija yra pasirengusi žengti žingsnį link savo „Vakarų partneriais“ su nauja iniciatyva. Maskva, kuriai, skirtingai nuo Vašingtono, nereikia paisyti visuomenės nuomonės ar Kongreso, imasi sunaikinti „Islamo valstybę“.
Rusija galimai formuoja naują karinę koaliciją prieš islamistus, aprūpindama ją žvalgybos, aviacijos priemonėmis ir apsiimdama vykdyti strateginį vadovavimą. Smogiamąja jėga ant žemės gali būti pasitelktos Irano pajėgos. Mainais Rusija pareikalaus nuolaidų Ukrainos, sankcijų klausimais ir šalies grąžinimo į Vakarų valstybių, besikaunančių su globaliais iššūkiais, klubą. Su tokiu pasiūlymų paketu Rusijos prezidentas gali atvykti į Niujorką rugsėjo 15-ąją.
Jeigu planas bent iš dalies pavyks, Rusijos valdžia gautų viską, apie ką tik galėjo svajoti, teigia K. Martynovas. Tai būtų ir santykių normalizacija su Vakarais, perspektyvą deryboms dėl Krymo. Ir tuo pat metu pademonstruoti nuo migrantų kenčiantiems Vakarams, ypač Europai, kad Rusija susitvarkė su teroristų problema, skirtingai negu Vakarų demokratijos. Pačioje Rusijoje prezidento reitingai šoktelėtų iki dangaus.
Tiesa, K. Martynovas čia įžvelgia deja vu: atrodo, kad tokio žaidimo rizikos niekas iki galo neapskaičiavo.
