Agresyvesnė Rusijos kariuomenė vis dar neprilygsta NATO pajėgoms, tačiau yra pakankamai stipri, kad išgąsdintų kai kuriuos kaimynus, rašo „The Economist“.
Kai praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos įsiveržė į Gruziją, viena iš pirmųjų aukų tapo generolas Anatolijus Chrulijovas – 58-osios armijos vadas. Jis buvo sužeistas šrapnelio bei evakuotas. Rusai prarado savo vadą dėl to, kad, jų pačių teigimu, nežinojo, kur yra dislokuoti Gruzijos kariai. Rusijos pajėgoms trūksta žvalgybinių nepilotuojamų lėktuvų, naktinio matymo įrangos. Radijo ryšys taip pat veikė prastai, todėl kariuomenės vadai naudojosi mobiliuoju ryšiu. Sausumos karių veiksmai buvo prastai koordinuojami su oro pajėgų veiksmais. Rusijos karinės oro pajėgos prarado kelis lėktuvus, tarp jų ir strateginį bombonešį Tu-22. Galima tik stebėtis, kaip Rusija sugebėjo taip greitai sutriuškino gruzinus.
Kremlius savo karinę galią demonstravo dar prieš prasidedant „rugpjūčio karui“ su Gruzija. Rusijos Šaltojo karo laikų bombonešiai skraidė greta Europos bei Amerikos oro erdvės, buvo rengiamos jūrinės pratybos, paskelbti ambicingi planai statyti naujus lėktuvnešius ir išbandyti naujas balistines raketas. Tai, ką Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pavadino smūgiu Gruzijai į veidą, gali būti laikoma siekiu demonstruoti atgyjančią Rusijos karinę galią. Tačiau visa tai taip pat atskleidžia prastus Rusijos išlaidų gynybos reikmėms rezultatus.
Nominaliai išlaidos gynybai nuo 2004 metų padidėjo dvigubai. Tačiau didžiąją dalį papildomų pinigų surijo infliacija. Bet kokiu atveju Rusijos gynybos biudžetas dar toli gražu neprilygsta JAV karinėms išlaidoms.
JAV bei Rusijos gynybos išlaidų palyginimas (The Economist)
Rusijos kariuomenės vadai atvirai kalbėjo apie trūkumus. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teigia, kad siekis reformuoti bei perginkluoti armiją bus didžiausias valdžios prioritetas. Rugsėjo 16 dieną paskelbė, kad „nacionalinei gynybai bei saugumui“ kitais metais bus skiriama 27 proc. daugiau lėšų.
Tačiau didžioji dauguma šių pinigų skiriama Rusijos branduolinio atgrasymo sistemai išlaikyti. Šaltojo karo laikais būtent Vakarai buvo priklausomi nuo branduolinio ginklo siekdami panaikinti Sovietų Sąjungos konvencinės armijos pranašumą. Dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis. Nors dabar vis dar yra geresnės būklės nei kitos Rusijos kariuomenės grandys, branduolinės pajėgos taip pat neišvengė posovietinio puvimo. Pirmasis naujas Rusijos „Borey“ klasės povandeninis branduolinis laivas yra nenaudingas vien dėl to, kad planuota tarpkontinentinė balistinė raketa „Bulava“, kuri esą turi pramušti visus priešraketinius gynybos skydus, yra pasmerkta nesėkmingiems bandymams (Vakarų ekspertai teigia, kad raketa turi problemų ir su skriejimo nuotoliu).
Užsienio ekspertai mano, kad trečdalis gynybos biudžetui skiriamų pinigų yra išgrobstomi arba kitaip iššvaistomi. Gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas bandė kovoti su korupcija kariuomenės vadovybėje. Tačiau Maskvoje dirbantis Rusijos gynybos ekspertas Aleksandras Goltsas teigia, kad Rusijos armija yra tiesiog juodoji skylė, kurioje išnyksta visi pinigai. Viso to rezultatas yra Rusijos karinės fantazijos, kuriose Rusija į tolimojo nuotolio misijas siunčia vos beveikiančius bombonešius bei karinius laivus.
Kaip pavyzdį galime paimti vienintelį Rusijos lėktuvnešį „Admirolas Kuznecovas“ (kadaise jis vadinosi Gruzijos sostinės Tbilisio garbei). Jis iškentė begalę remontų, kol galiausiai 1985 metais buvo pripažintas tinkamu plaukioti. Šis lėktuvnešis dalyvavo retose pratybose Atlanto vandenyne bei Viduržemio jūroje. Pratybos vyko 2007 metų gruodį – 2008 metų sausį. Vakarų ekspertai teigia, kad pratybos baigėsi sėkmingai vien todėl, kad laivas nesulūžo. Tad Rusijos pareiškimai, kad bus konstruojami dar 5 ar 6 lėktuvnešiai, Vakaruose buvo sutikti su pajuoka. Rusija neturi tinkamų laivų statyklų, kuriose būtų galima sukonstruoti tokius laivus. „Admirolas Kuznecovas“ buvo sukonstruotas statyklose, kurios dabar yra Ukrainos teritorijoje.
Tiesa, reikia pripažinti, kad Rusija geba sukurti ir gerą ginkluotę, tarkime, oro gynybos sistemas. Papildomi pinigai padeda Rusijos kariuomenei pramankštinti sustabarėjusius raumenis. Vis didesnę karių dalį armijoje sudaro savanoriai, kurie yra žymiai disciplinuotesni nei dažniausiai išnaudojami šauktiniai. Lėtas perėjimas į mažesnę, profesionalią armiją, kuri pakeis milijoninę daugiausiai iš šauktinių susidedančią kariuomenę, yra būtinas turint omenyje Rusijos demografinį nuosmukį.
Pajėgos, kurios vykdė invaziją į Gruziją, buvo sudarytos daugiausiai iš profesionalų. Nepaisant aprūpinimo problemų, šios pajėgos elgėsi geriau nei Pietų Osetijos kovotojai, kurie tiesiog plėšė ir naikino gruzinų kaimus. Atrodo, kad Rusijos armija Gruzijoje kovėsi geriau nei abiejuose posovietiniuose Čečėnijos karuose. Negana to, į Gruziją buvo pasiųstas ir batalionas „Vostok“, kurį sudaro Kremliui palankūs čečėnai. Rusijos gebėjimas greitai dislokuoti Gruzijoje 20 tūkst. karių (šie bandymai buvo imituojami vasarą vykusiose pratybose) parodė tam tikrą Rusijos armijos lygį.
„Rusijos pajėgos nėra modernios. Kai kurie ginklai yra gaminti dar septintajame ar aštuntajame dešimtmečiuose. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali tavęs nužudyti“ – teigia dienraščio „Novaja Gazeta“ korespondentas kariniais klausimais Pavelas Felgenhaueris. Rusijos kariuomenė galbūt neatlaikytų ir vidutinio dydžio Vakarų armijos, teigia ekspertas, tačiau ji yra pakankamai pajėgi, kad išgąsdintų vargingas posovietines valstybes „artimajame užsienyje“.
Kaip teigė vienas JAV pareigūnas, karas Gruzijoje neparodė išaugusios Rusijos karinės galio, o tik atskleidė didesnį Rusijos norą naudoti jėgą. NATO turės persvarstyti savo poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau aljansas turi būti atsargus, kad nesukurtų „savaime išsipildančios pranašystės“, perspėja pareigūnas.
Pagrindiniu pavojumi Vakarams dabar yra Rusijos manipuliacijos savo nafta bei dujomis, jos diplomatinio šantažo taktikos bei jos bendrininkavimas su Iranu, Sirija ir Venesuela. Tiesioginės Rusijos karinės agresijos pavojus šiandien yra mažai tikėtinas. Tačiau netiesioginis pavojus, kad pažangesni Rusijos ginklai bus parduodami potencialiems Vakarų priešams, verčia vis labiau sunerimti.
