Sekmadienį, lapkričio 19-ąją, Turkijos, Rusijos ir Irano diplomatai susitiko Antalijoje, Turkijoje, kad pasirengtų didelio masto susitikimui, kuris prasidės lapkričio 22-ąją Sočyje. Anot oficialių pranešimų, pagrindinė tema taps Sirija, tačiau realus jo tikslas yra Maskvos noras pademonstruoti savo įtaką regione.
Maskva, Turkija ir Iranas siunčia Vašingtonui simboliškus signalus apie tai, kad amerikiečiai pasiliko už borto ir, kad, visai tikėtina, jog po ISIS sutriuškinimo didžiosios aplinkinės valstybės kartu su Rusija diktuos žaidimo sąlygas.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad šiame susitikime šalių atstovai tikisi išspręsti, „kaip mes galime atstatyti stabilumą ir taiką Sirijoje“.
Anot „Hurrieyt Daily News“, užsienio reikalų ministrai iš Maskvos, Ankaros ir Teherano susitiks Antalijoje, o praėjus kelioms dienoms jau Sočyje susitiks Vladimiras Putinas, Recepas Tayyipas Erdoganas ir Hassanas Rouhani.
Kritika JAV dėl kurdų
Taip pat darosi akivaizdu, jog šiais metais Turkijos valdininkai sau leidžia daug akivaizdžiau kritikuoti JAV politiką.
R. Erdoganas JAV apkaltino tuo, kad šie nevykdo savo įsipareigojimų dėl savo partnerių pajėgų atitraukimo – kurdų būrių ir Sirijos demokratinių pajėgų – iš išlaisvintų nuo ISIS teroristų teritorijų.
„Deja, dabartinė administracija mums kalba, kad jie bendradarbiauja su Sirijos demokratinėmis jėgomis – tai naujas Liaudies savigynos būrių pavadinimas. Jiems nederėtų to daryti“, – pareiškė R. Erdoganas.
„Mes buvome čia anksčiau, negu amerikiečiai, ir mes gerai suvokiame, kas yra kas šiame regione“, – pridūrė jis.
Savo straipsnyje „Daily Sabah“, kuriame atspindimas oficialiųjų Turkijos valdžios atstovų požiūris, specialusis Turkijos prezidento patarėjas Ibrahimas Kalinas parašė: „Vis daugiau duomenų rodo tai, kad JAV naudojasi ISIS ir Liaudies savigynos būriais kaip pretekstu tam, kad pasilikti Sirijos rytuose kaip Rusijos-Irano dalyvavimo atsvara“.
Turkija Liaudies savigynos būrius vadina Kurdistano darbo partijos „sirų atšaka“, tai yra – teroristine organizacija. Savo straipsnyje I. Kalinas nevengė amerikiečių apkaltinti priedangos ISIS suteikimu. Tai yra, buvo iš esmės palaikoma Rusijos praėjusią savaitę paskleista pozicija.
Anot Turkijos atstovo, jo šalis pasisako už „teritorinį Sirijos vientisumą“, o užsienio smogikai, kartu su Liaudies savigynos būriais paliktų jos teritoriją.
I. Kalinas tvirtina, kad Liaudies savigynos būriai „negali būti politinio sprendimo dalimi“, o B. al Assadas „nėra tas žmogus, kuris gali vadovauti demokratiniam režimui“. Kaip ir derybos Astanoje bei Ženevoje, Sočyje trijų valstybių lyderiams teks spręsti šiuos klausimus.
JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Vietname
Pasak Kremliaus ruporo Dmitrijaus Peskovo, Rusija svarsto šį susitikimą kaip politinio sureguliavimo proceso, o taip pat stabilumo ir Sirijos saugumo „valstybių – garantų susiėjimą“.
Susitikimas Sočyje vyks praėjus pusantros savaitės nuo V. Putino ir JAV prezidento D. Trumpo susitikimo Vietname.
„Prezidentai sutarė, kad konfliktas Sirijoje neturi karinio sprendimo“, – buvo paskelbta bendrame lyderių pranešime, paviešintame lapkričio 11 dieną. Šiame pranešime jie visus kvietė vykdyti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, numatančią konstitucines reformas ir „laisvus bei sąžiningus rinkimus prižiūrint JT“.
Šiuo pareiškimu jie taip pat pažymėjo ryšių kanalų, įvestų tarp amerikiečių ir rusų karių Sirijos rytuose, svarbą, ir „deeskalazijos zonų“ stiprinimo svarbą.
Tačiau tai tik formalus pareiškimas, kuomet susitikimas Sočyje numato svarbų diplomatinį žingsnį, kuris gali turėti daug didesnę reikšmę regioniniu mastu.
Tokie skirtingi, tokie panašūs
Rusija, Iranas ir Turkija užima skirtingas pozicijas Sirijos konflikte. Tačiau per pastaruosius metus jų santykiai, akivaizdu, darosi vis labiau suderinti, dėl ko Amerika, galimai, lieka už borto.
Turkija ir Iranas suartėjo krizės Katare, kuri įsisiūbavo birželį, ir referendumo dėl Kurdistano nepriklausomybės, įvykusio rugsėjį Irake, akivaizdoje. Turkija ir Rusija sugebėjo įveikti krizės, kuri kilo 2015-ųjų pabaigoje po to, kai turkų karinės oro pajėgos numušė rusų šturmo lėktuvą, pasekmės.
D. Trumpo administracija susiduria su begale problemų JAV viduje, kur respublikonų atstovui gresia apkalta dėl galimų jo, ar jo komandos ryšių su Rusija. Tai gali apriboti JAV prezidento veiksmus derantis su Maskva ar Ankara.
Maža to, Ankara yra itin nepatenkinta JAV dalyvavimu Sirijos rytuose ir jų ketinimams galimai pasilikti ten ilgam.
D. Trumpas pradėjo energingą kampaniją tam, kad pasipriešintų Irano įtakos augimui regione, tačiau kol kas tai neatnešė praktiškai jokių rezultatų ir tik pastūmėjo saudiečius ryžtingesniems veiksmams Libijoje ir Persijos įlankoje.
Amerikiečiai kol kas neturi aiškios strategijos, kurią jie galėtų realizuoti Irake, Sirijoje ir visame Artimųjų Rytų regione po ISIS sumušimo.
Trišalės tarybos susitikimas demonstruoja JAV nepasirengimą sukurti gyvybingą ir efektyvią strategiją. Iranas – JAV priešas – sėdasi prie derybų stalo su Turkija, kuri yra NATO narė, ir su Rusija. Vašingtono sąjungininkai Sirijoje turėtų jausti rimtą nerimą susiklosčius tokiai situacijai.
