Apie tai praneša leidinys „Associated Press“.
Rengia dideles pratybas
Pratybos „Steadfast Noon“ prasideda pirmadienį ir truks apie dvi savaites. Jai vadovaus Belgija ir Nyderlandai, pratybų metu bus naudojamos aštuonios karinės bazės, dalyvaus 2000 žmonių ir 60 orlaivių iš 13 šalių. Pratybos kasmet vyksta maždaug tuo pačiu metu daugiau nei dešimtmetį.
Pratybose dalyvauja bombonešiai ir naikintuvai, galintys gabenti branduolines galvutes, tačiau nenaudojama jokia reali amunicija. Didžioji dalis pratybų vyksta maždaug 900 kilometrų atstumu nuo Rusijos, Šiaurės jūroje. NATO pareigūnai teigia, kad Maskva buvo informuota apie pratybas.
„Neapibrėžtame pasaulyje labai svarbu išbandyti savo gynybą ir sustiprinti ją, kad mūsų priešai žinotų, jog NATO yra pasirengusi ir gali reaguoti į bet kokią grėsmę“, – žurnalistams Londone sakė naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Jungtinės Valstijos ir JK su savo strateginėmis branduolinėmis pajėgomis yra pagrindinės atgrasymo priemonės. Prancūzija taip pat turi branduolinių ginklų, bet ji nėra Aljanso branduolinio planavimo grupės dalis.
Siunčia žinią potencialiems priešams
NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui Angusas Lapsley sakė, kad pratybomis siekiama įrodyti, kad Aljanso gebėjimas atremti bet kokią grėsmę valstybėms narėms yra patikimas ir į ką „bet kuriam priešininkui reikėtų žiūrėti labai rimtai“.
Jis teigia, kad NATO stebi Šiaurės Korėjos, kaip branduolinės valstybės, atsiradimą, sparčią Kinijos branduolinių pajėgumų plėtrą ir pokyčius Irane, „tačiau akivaizdu, kad labiausiai mums nerimą kelia Rusija“.
Jis sakė, kad Maskva pastaruosius dvejus metus investuoja į savo branduolines pajėgas „vis sparčiau“ ir kad „pristato daug naujų sistemų ir daugiau dėmesio skiria investicijoms į trumpo ir vidutinio nuotolio ginklų sistemas“.
A. Lapsley pažymėjo, kad Maskva pastaruoju metu „labai daug kalba apie savo branduolinę doktriną“. Pasak jo, tai yra „gana aiškus bandymas mus paveikti“, kai kalbama apie paramą Ukrainai.
Kremliaus grasinimai
V. Putinas ir kiti Kremliaus balsai dažnai grasino Vakarams branduoliniu arsenalu. Praėjusio mėnesio pabaigoje Putinas pareiškė, kad bet kurios šalies konvencinė ataka prieš Rusiją, remiama branduolinės valstybės, bus laikoma bendra ataka.
Šiuo grasinimu buvo siekiama atgrasyti JAV ir jos sąjungininkus nuo leidimo Ukrainai smogti į Rusijos teritoriją didelio nuotolio ginklais. Tačiau NATO nepastebėjo jokių realių Maskvos branduolinės pozicijos pokyčių.
Nuo spalio NATO vadovo pareigas pradėjęs eiti M. Rutte pabrėžė, kad nors V. Putino branduolinė retorika buvo „neapgalvota ir neatsakinga“, nebuvo jokių įrodymų, kad būtų galima panaudoti branduolinį ginklą.
M. Rutte sakė, kad svarbu tiesiog palikti Putiną „kalbėti apie jo branduolinį arsenalą. Jis nori, kad mes taip pat aptartume jo branduolinį arsenalą, ir aš manau, kad neturėtume to daryti“.
Kartu M. Rutte sakė, kad pasidavimas bet kokiai grėsmei „sukurtų precedentą, kad karinės jėgos naudojimas leidžia šaliai gauti tai, ko ji nori, o mes negalime to leisti“.
