Rusija seniai savo nepasitenkinimą JAV planais dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Rytų Europoje reiškianti Rusija, tačiau šį kartą rusų generolas nuėjo kur kas toliau, antradienį praneša “Dziennik.pl”.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Jurijus Balujevskis pareiškė, jog Čekijos vyriausybė padarytų “didelę klaidą”, jei sutiktų dislokuoti šiai sistemai priklausantį radarą savo teritorijoje. Diplomatine kalba, kaip pastebi daugelis analitikų, tai reiškia beveik grasinimą. Maskva kol kas nepasakė, kad “užsuks kranelius”, tačiau manoma, jog ji nedvejodama imtųsi energetinio šantažo, jei manytų, kad tai tikrai privers čekus, lenkus ir amerikiečius atsisakyti savo planų.
Čekijoje turi būti dislokuotas priešraketinio skydo radaras, o perimančių raketų paleidimo sistemas numatyta išdėstyti Lenkijoje.
Rusija tvirtina, jog skydas keltų jai grėsmę, nors yra gynybinio pobūdžio, kitaip nei Kaliningrade dislokuotos pačios Rusijos raketos, esančios prie tos pačios Lenkijos sienų.
Rusija tvirtina, kad toks skydas pažeistų strateginį jėgų balansą su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau daugelis ekspertų trauko pečiais. Pabrėžiama, jog konflikto su Rusija atveju, toks skydas Rytų Europoje nieko nekeistų, nes dar šaltojo karo planai numatė visai kitas susišaudymo raketomis trajektorijas. Rusijos raketos kiltų iš Sibiro bei skrietų per ašigalį, tad Europoje esančios sistemos jų negalėtų kaip nors paveikti.
Manoma, kad Maskva tiesiog priešinasi bet kokiam JAV pajėgų dislokavimui Rytų Europoje, nes neprarado vilčių revizuoti šaltojo karo rezultatus. Rusijai būtų visai parankus ir scenarijus, kurio siekia išvengti skydo šalininkai. Iranui įsigijus branduolinį ginklą ir raketų, galinčių pasiekti Europą, jis pats, ar tokios ginkluotės gavę teroristai galėtų šantažuoti Europos šalis priverčiant jas visiškai nusišalinti nuo Artimųjų Rytų reikalų, atsitraukti iš Afganistano. Tai reikštų NATO susiskaldymą ir dar didesnį Rusijos įtakos buvusiose satelitinėse šalyse didėjimą.
Be to, kai kas ironiškai pastebi, kad rusai vis vien giriasi „nenumušamomis“, greičiausiomis pasaulyje raketomis Topol M arba SS-27, kurios, pasak jų, įveiktų bet kokią gynybą.
Kalbėdamas žurnalistams Maskvoje, Čekijos gynybos ministras Martinas Bartakas sakė, jog sprendimas nebūsiąs priimtas iki metų pabaigos. Jis patvirtino, kad Čekijos valdžia “labai atidžiai stebės derybas šiuo klausimu tarp JAV ir Rusijos.”
Čekijos valdžia iš tiesų neturi kur skubėti. Ją labiau jaudina ne Rusijos grasinimai, o neigiama visuomenės nuomonė šalyje, į kurią ragina atsižvelgti šalies prezidentas V. Klausas ir tai, jog JAV Kongresas, ginčydamasis su G. Busho administracija dėl karinio biudžeto, neskuba atverti piniginės projekto finansavimui.
