Penkias dienas truksiančios pratybos prasideda tuo metu, kai Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas praėjusį savaitgalį pareiškė, kad dėl įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose pasaulis grimzta į naują šaltąjį karą.
„Per šiuos mokymus desantininkai planuoja praktiškai išnagrinėti klausimus dėl desanto šturmo dalinių panaudojimo šiuolaikinėmis sąlygomis, tuo pačiu metu arba vėliau nuleidžiant parašiutininkų desantą“ iš lėktuvų arba nuleidžiant karius lynais iš sraigtasparnių, sakoma ministerijos pranešime.
Kariškiai taip pat planuoja išbandyti naują taktinę automatinę dalinių ir ugnies valdymo sistemą „Poliot K“ ir artilerijos ugnies valdymo sistemą, integruotą į bendrąją pajėgų valdymo sistemą „Andromeda D“.
Per šiuos mokymus taip pat bus išbandomos naujos ryšių priemonės, oro taikinių ankstyvojo aptikimo kompleksai ir bepilotės skraidyklės.
Ministerija nurodė, kad pratybose dalyvaus apie 2,5 tūkst. desantininkų ir apie 300 technikos vienetų – šarvuotųjų mašinų, automobilių ir specialiosios karinės technikos sistemų.
Planuojama, kad pratybų baigiamąjį etapą stebės Rusijos oro desanto pajėgų vadas generolas Vladimiras Šamanovas.
Rusijos karinės pratybos prie NATO rytinių šalių sienų kelia nerimą šioms Aljanso narėms, kurios tokius veiksmus laiko ruošimusi potencialiai Maskvos karinei agresijai. Panašūs kariniai manevrai, kuriose dalyvavo Pskove dislokuota elitinė 76-oji oro desantininkų divizija, vyko tame regione 2014-ųjų rugpjūtį ir pernai vasarį.
Rusija įspėja atsižvelgsianti į NATO pajėgų stiprinimą Baltijos šalyse
Maskva atsižvelgs į didinamą NATO karinį buvimą Baltijos šalyse, pareiškė Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško interviu JAV dienraščiui „The Wall Street Journal“.
NATO karinių pajėgumų telkimas prie „mūsų sienų yra didelis ir reikšmingas karinis veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgta planuojant mūsų gynybą. Darysime tai, ką privalome, kad apsaugotume savo teisėtus nacionalinius interesus“, cituoja laikraštis pokalbį su Rusijos diplomatu per praėjusį savaitgalį Vokietijos mieste Miunchene vykusią tarptautinę saugumo konferenciją.
„2004 metais naujų NATO valstybių teritorijoje nebuvo jokių karinių pajėgumų, – sakė A.Gruško. – Anuomet Baltijos regionas karine prasme buvo vienas ramiausių regionų Europoje... Estija, Lietuva ir Latvija faktiškai neturėjo jokių karinių pajėgų, o NATO neturėjo jokių pajėgumų tų šalių teritorijose …Tai leido mums sumažinti savo karinį buvimą.“
Ambasadorius priminė, kad 2004 metais NATO nusprendė pradėti Baltijos šalių oro erdvės policijos misiją, kuri tapo pirmuoju žingsniu, reikšmingai pakeitusiu saugumo padėtį tame regione.
„Dabar nuolat vykdomos pratybos, rotuojamos JAV pajėgos, (išankstinio) sandėliavimo vietose dislokuojama sunkioji karinė technika, – sakė A.Gruško. – Jungtinės Valstijos taip pat dislokuos naują brigadą, kuri bus nuolat arba ilgą laiką rotuojama toje Europos dalyje.“
„Be to, (bus sutelkti) nauji ginkluotės rinkiniai greitam 2–3 brigadų dislokavimui. Tai, be abejo, yra didelis pokytis saugumo modelyje ir NATO (pajėgų) dislokavimo modelyje. Į tai bus labai rimtai atsižvelgta mūsų karinio planavimo procese“, – įspėjo Rusijos pasiuntinys.
„Rusija nejuda. Tai NATO plėsdamasi artina savo teritoriją prie Rusijos. Ir dabar ji naudoja tą teritoriją karinei galiai projektuoti Rusijos kryptimi“, – „The Wall Street Journal“ cituoja A.Gruško.
Tačiau Rusijos diplomatas pridūrė: „Esame pasiruošę tęsti mūsų bendradarbiavimą kitokiomis aplinkybėmis. ... NATO turėtų liautis laikiusi Rusiją agresyvia valstybe ir sustabdyti karinius pasiruošimus, pagrįstus tuo klaidingu įsitikinimu.“
