Vašingtonas siekė 30 dienų visiškų paliaubų, kurios būtų pirmas žingsnis siekiant platesnio trejus metus trunkančio karo sureguliavimo.
Tačiau antradienį per ilgiau nei 90 minučių trukusį pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsisakė tai padaryti ir primygtinai reikalavo, kad bet koks toks susitarimas būtų sudarytas tik tuo atveju, jei Vakarai nutrauks bet kokią karinę pagalbą Ukrainai.
Kremliaus teigimu, V. Putinas nedelsdamas davė Rusijos kariuomenei atitinkamą nurodymą 30-čiai dienų sustabdyti atakas Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams.
Po labai laukto V. Putino ir D. Trumpo pokalbio taip pat paskelbta, kad Rusija ir Ukraina trečiadienį apsikeis po 175 belaisvius.
Nors V. Zelenskis palankiai vertina JAV siūlomas paliaubas dėl smūgių energetikos infrastruktūrai, kurioms pritarė Rusija, tačiau pirmiausia norėtų gauti daugiau „detalių“ iš Vašingtono.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys karo Ukrainoje klausimams Steve'as Witkoffas sakė, kad sekmadienį Džidoje vėl bus pradėtos derybos dėl paliaubų, o Amerikos delegacijai vadovaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas.
Per visą karą Maskva surengė niokojančių išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o Ukraina dronais bombardavo daugybę Rusijos naftos įrenginių.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio, Ukrainoje nugriaudėjo sprogimai ir kaukė oro pavojaus sirenos.
V. Zelenskis sakė, kad „buvo smūgių, ypač į civilinę infrastruktūrą“, įskaitant ligoninę Sumuose.
„Būtent tokie naktiniai Rusijos išpuoliai griauna mūsų energetikos sektorių, infrastruktūrą ir normalų ukrainiečių gyvenimą“, – sakė V. Zelenskis.
„Šiandien V. Putinas faktiškai atmetė pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį“, – pridūrė jis.
Kitapus sienos Rusijos gelbėjimo tarnybų pareigūnai pranešė, kad nuolaužos nuo atremtos Ukrainos drono atakos sukėlė gaisrą naftos saugykloje Kavkazskajos kaime.
Kyjive nuo karo pavargę ukrainiečiai abejojo dėl paliaubų perspektyvų.
„Visiškai netikiu Putinu, nė vienu žodžiu. Jis supranta tik jėgą“, – sakė 32-jų Levas Šoludko.
„Nepasirengę baigti karo“
D. Trumpas, kuris sako su V. Putinu susitaręs siekti visiškų paliaubų Ukrainoje, nuo pat grįžimo į Baltuosius rūmus sausį siekė proveržio Ukrainos kare.
Jis pribloškė pasaulį, kai paskelbė pradėjęs tiesiogines derybas su Rusija dėl karo užbaigimo, sukeldamas sąjungininkų nuogąstavimus, kad jis per daug priartėjo prie Maskvos.
JAV prezidentas naujausią pokalbį su V. Putinu pavadino geru ir produktyviu, o Baltieji rūmai pranešė, kad Rusijos lyderis sutiko sustabdyti išpuolius prieš energetikos infrastruktūros objektus 30 dienų.
Tačiau Maskva taip pat pabrėžė, kad visiškos paliaubos priklauso nuo ilgalaikių reikalavimų visiškai nutraukti Vakarų karinę pagalbą ir žvalgybos informacijos teikimą Ukrainos kariuomenei.
Kremliaus pareiškime taip pat pabrėžiama, kad Kyjivas negalėtų persiginkluoti ar mobilizuotis paliaubų metu.
V. Zelenskis, kuris praėjusią savaitę Saudo Arabijoje vykusiose derybose sutiko su pasiūlymu visiškai nutraukti ugnį, užsipuolė Rusiją dėl jos nenoro susitarti.
„Jie nepasirengę baigti šio karo, ir mes tai matome“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos kariai tęs kovas Rusijos Kursko srityje „tiek, kiek mums reikės“. Kyjivas praėjusiais metais iš dalies užėmė šią teritoriją, kurioje Rusijos kariuomenė šiomis dienomis daro didelę pažangą siekdama išstumti Ukrainos karius.
„Ukraina gali mumis pasikliauti“
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės daliniai anksčiau bandė surengti Belgorodo srities sausumos puolimą, bet buvo atstumti, ir pavadino tai bandymu sužlugdyti derybas dėl paliaubų su Jungtinėmis Valstijomis.
D. Trumpas siekė įgyvendinti rinkimų pažadą užbaigti karą Ukrainoje, kaltindamas savo pirmtako Joe Bideno (Džo Baideno) politiką Rusijos atžvilgiu kaip kurstančią karą.
D. Trumpas laikosi visiškai kitokios pozicijos ir atmeta ilgus metus vykdytą JAV politiką, kuria buvo tvirtai remiama Ukraina, o tai labiausiai išryškėjo prieš televizijos kameras Ovaliniame kabinete vykusiame jo pokalbyje su V. Zelenskiu.
Vakarų sąjungininkai ir toliau skeptiškai vertina tai, kad V. Putinas yra pasirengęs paliauboms.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Kremliaus pareiškimo pažadėjo, kad ir toliau siųs karinę pagalbą Ukrainai.
„Ukraina gali mumis pasikliauti“, – teigė O. Scholzas.
Vykstant deryboms, Ukrainos fronto linijoje esantys kariai taip pat išreiškė abejones.
„Kaip galima pasitikėti žmonėmis, kurie tave puola ir žudo civilius gyventojus, įskaitant vaikus?“ – sakė 35-erių Oleksandras, kuris po to, kai buvo sužeistas kovos lauke grįžo į karinius mokymus Donecko srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
