Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje matome vis glaudesnį Rusijos, Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimą. Venesuelos prezidentas prabilo apie galimybę sukurti strateginį aljansą naftos ir karinio-techninio bendradarbiavimo sferose su Rusija. Be to, akcentuojamas siekis stiprinti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Baltarusija. Tokioms H. Chaveso idėjoms pritaria ir Maskva bei Minskas. Šie siekiai, išsakyti ir Venesuelos prezidento vizito Europoje metu, sukėlė nemažai diskusijų dėl trijų valstybių galimai bendros politikos gairių.
Venesuelos prezidentas Hugo Chavesas, vizito į Europą metu atvykęs į Maskvą, pareiškė apie šalies planus kurti su Rusija strateginį aljansą. Didžiausią reikšmę Venesuelos vadovas skyrė naftos ir karinio-techninio bendradarbiavimo sferoms. „Tokiomis priemonėmis mes galėsime užtikrinti Venesuelos suverenitetą, kuriam dabar kelia grėsmę Jungtinės Valstijos. Mes norime taikos, tačiau esame priversti stiprinti savo gynybą“, – sakė jis.
Vienas iš svarbiausių H. Chavezo uždavinių per šį vizitą buvo surengti derybas dėl Rusijos –Venesuelos banko, skirto bendriems projektams finansuoti, sukūrimo. Anot H. Chavezo, toks bankas sustiprintų abiejų šalių ekonominę ir finansinę nepriklausomybę. Tuo labiau, kad Venesuela yra stambiausia rusiškų ginklų pirkėja Lotynų Amerikoje (sutarčių suma viršija 4 mlrd. JAV dolerių).
Maskva ir Karakasas svarstė tiek senus susitarimus dėl ginkluotės, tiek naujas sutartis, kurių vertė siektų 2 mlrd. JAV dolerių. Rusijos „Gazprom“ Venesueloje kartu su šios šalies valstybine kompanija PDVSA ketina dalyvauti kuriant dujų transportavimo sistemas, realizuojant dujų perdirbimo projektus steigiant dujų-chemijos įmones.
Tiek Rusija, tiek Venesuela, siekia kuo didesnės įtakos pasauliniame energetikos sektoriuje. Jau dabar naftos eksportas šioms valstybėms neša itin didelius pelną. Tad aktyvus bendradarbiavimas gali lemti dar didesnį naftos kainų kilimą pasaulyje, o kartu ir didelį pelną Maskvai bei Karakasui.
Tačiau Venesuelos interesai Rusijoje įtakojami ne tik ekonominių, bet ir politinių interesų. Venesuela bei Rusija vis labiau nesutaria su JAV, todėl abi šalys siekia įgyti naujų politinių sąjungininkų tarptautinėje arenoje.
Amerika priekaištauja H. Chavesui dėl šio socioekonominių reformų, o ypač nacionalizacijos. JAV administracija kritikuoja ir Venesuelos tarptautinę politiką, bendradarbiavimą su Iranu. Tuo pačiu Vašingtono politikai nesutaria su Rusija dėl PRG. Todėl Amerikai siekiant dislokuoti PRG sistemas, Rusijos bei Venesuelos bendradarbiavimas būtų reikšmingas politinis žingsnis. Tuo labiau, kad Maskva paskelbė, jog į Amerikos siekį dislokuoti Europoje PRG gali atsakyti panašiomis iniciatyvomis. Galima tvirtinti, kad šios iniciatyvos – Rusijos išdėstyta idėja dislokuoti strateginę aviaciją netoli JAV sienų.
Rusijos lėktuvai jau buvo nusileidę Kuboje ir atliko vietovės atpažinimą. Šią informaciją patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Strateginiai raketnešiai Tu-160 (dažnai vadinami „baltosiomis gulbėmis“) ir Tu-95MS bet kada gali būti perkelti į bazes Lotynų Amerikoje. Tad bendradarbiavimas su Venesuela Maskvai naudingas dėl galimybės spausti Vašingtoną.
Lotynų Amerika buvo strategiškai svarbi Rusijai nuo pat Šaltojo karo laikų. Ir šį kartą Maskva siekia daryti įtaką Vašingtonui, kad šis atsisakytų priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo Europoje. Negalima tvirtinti, kad Amerikos politikai išsigąs Maskvos idėjos dislokuoti strateginę aviaciją prie JAV sienų. Tačiau tokios Rusijos iniciatyvos prisideda prie atitinkamo diplomatinio fono kūrimo tarptautinėje arenoje.
H. Chavesas palaiko ir aktyvaus bendradarbiavimo su Baltarusija idėją. Venesuelos prezidentas į Minską atvyko po vizito Maskvoje. Šio vizito proga Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pareiškė, kad, nepaisant abi valstybes siejančių ekonominių ryšių, Minskas bei Karakasas džiaugiasi „tikru bendradarbiavimu“.
Dvišaliai prekybiniai santykiai tarp Baltarusijos bei Venesuelos išaugo 268 proc. per pirmuosius penkis 2008 metų mėnesius ir dabar yra vertinami maždaug 50 milijonų dolerių. Baltarusija eksportuoja trąšas, traktorius, specialios paskirties transporto priemones, žemės ūkio techniką, pieno miltelius bei padangas į Venesuelą. Abi šalys taip pat dalyvauja bendruose projektuose naftos produkcijos bei valymo veikloje, seismologiniuose tyrimuose, dujų tiekime, statybose ir t.t.
Be abejo, Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimas paremtas tiek ekonominiais, tiek politiniais interesais. Minskas siekia užsitikrinti pigios naftos importą, kuris labai svarbus šios šalies socioekonominis akcentas. Būtent pigia energetika A. Lukašenką ilgą laiką skatino įvairias socialines programas, tuo pačiu išlaikydamas savo populiarumą, kuris pastaruoju metu sumažėjęs.
Po energetinių nesutarimų su Maskva, Minskas pradėjo ieškoti alternatyvių pigios energetikos tiekėjų. Venesulelos nafta galėtų tapti atsvara rusiškai energetikai. Baltarusijai naudingas ir politinis Venesuelos palaikymas tarptautinėje arenoje. Vakarams, visų pirma JAV bei ES, kritikuojant A. Lukašenką, Baltarusija vis aktyviau siekia kitų valstybių diplomatinio palaikymo.
Venesuela Baltarusijoje turi savų interesų. Ją domina pigios baltarusiškos prekės bei karinė technika, kuria H. Chavesas siekia stiprinti savo šalies karinę sferą. Be to, Venesuelai naudingas bendradarbiavimas su kuo daugiau antiamerikietiškai nusiteikusių valstybių. Nors H. Chaveso nesutarimai su JAV tik retoriniai ir Venesuela Amerikai kasdien tiekia tūkstančius tonų naftos, H. Chavesui pravartu turėti ištikimų sąjungininkų (Baltarusijos) tarptautinę paramą.
Tarptautinėje arenoje Venesuelos bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija vis stiprėja. Abejotina, ar šio bendradarbiavimo tendencijos gali peraugti į kokią nors politinę valstybių sąjungą, federaciją ar naują tarptautinę organizaciją. Tačiau ekonominis, karinis bei diplomatinis šalių bendradarbiavimas gali lemti pasaulines tendencijas, ypač naftos kainų kilimą.
Gediminas Dubonikas
