Šis susitarimas ir jame skelbiami deklaracijos pobūdžio pareiškimai – tai tiesioginis atsakas į Rusijos vykdomą agresiją Šiaurės šalių kaimynystėje. Deklaracijos tekste taip pat pabrėžiamas bendradarbiavimas gynybos srityje su Baltijos šalimis.
Gynybos analitikė Janne Haalandas Matlary pažymi, kad šia žinute yra siekiama pateikti bendrą griežtą atsaką. Šis bendradarbiavimo pavyzdys rodo, kad yra bandoma kaip įmanoma labiau įtraukti ne NATO šalis – Švediją ir Suomiją į bendrą sąveiką, be būtinybės tai vadinti tik NATO bendruomene. Tačiau J.H. Matlary teigimu, tai atrodo panašu į būsimą šių dviejų šalių įsitraukimą į karinį aljansą.
Pabrėžiama, kad tai nėra NATO pakaitalas, ar konkrečių įsipareigojimų, prasidėjus kariniam konfliktui, prisiėmimas. Tačiau afterposten.no kalbinti ekspertė teigia, kad tai yra svarbus kaimyninių šalių saugumo ir bendros gynybinės sistemos kūrimo akcentavimas.
Pagrindiniai bendradarbiavimo teiginiai:
Daugiau bendrų mokymų Bendras pramoninis bendradarbiavimas, taip pat ir gynybos sektoriaus Bendras keitimasis žvalgybos informacija Bendras kibernetinės informacijos apdorojimas
Perspės vieni kitus, „vengdami siurprizų“
„Šiaurės šalių gynybos ministrų susitikime kovo 10-ąją mes sutarėme vystyti ir gerinti sąlygas, reikalingas vykstančių pokyčių mūsų aplinkoje, tiek žemėje, tiek jūroje ar ore stebėjimui“, – taip šį projektą pristatė Šiaurės šalių gynybos ministrai, teigiama „afterposten.no“.
„Mes pabrėžiame kiekvieno oro erdvės pažeidimo informacijos keitimosi svarbą, siekiant pagerinti išankstinio perspėjimo galimybes ir sumažinti netikėtų įvykių ir nesusipratimų riziką. Mes taip pat nusprendėme ir toliau keistis kibernetinių puolimų informacija ir patirtimi,“ – teigiama pranešime. Praėjusių metų lapkritį stiprinti bendrą gynybos bendradarbiavimą sutarė 12 šalių: Šiaurės ir Baltijos šalys, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija ir Didžioji Britanija.
JAV taip pat įsitraukia į bendrus Šiaurės šalių karinius mokymus
Pirmasis šio „išplėstinio bendradarbiavimo“ įrodymas – bendros karinės pratybos „Arctic Challenge“, kurios vyks gegužės pabaigoje Švedijoje ir Norvegijoje.
Pranešama, kad JAV į pratybas atsiųs „daug“ naikintuvų F-16, kurie yra dislokuoti Jungtinėje Karalystėje.
Rusija šį žingsnį vertins kaip agresiją
Profesorė J. H. Matlary yra Norvegijos gynybos ministrės Ine Eriksen Søreide patariamosios ekspertų grupės narė. Jos teigimu, Rusija šį Šiaurės šalių ministrų pareiškimą įvertins kaip agresijos išraišką.
„Turime suprasti, kad šis žingsnis sulauks negatyvios reakcijos iš Rusijos pusės; tačiau tai neturėtų būti sureikšminama,“ – teigia ekspertė. „Prieš dvejus metus Norvegija perspėjo Rusiją apie 2015-ais vyksiančias karines pratybas „Joint Viking“ Finmarke, netoli sienos su Rusija, ir sulaukė stiprios žodinės reakcijos iš aukščiausių valdžios sluoksnių Maskvoje,“ – pridūrė ji.
Šiaurės šalių deklaracijos priežastis – Rusija
Šiaurės šalių ministrų pasirašyta deklaracija prasideda tokiais žodžiais:
„Rusijos agresija Ukrainoje ir neteisėta Krymo aneksija yra tarptautinės teisės ir kitų tarptautinių susitarimų pažeidimas. Rusijos veiksmai kelia didžiulius iššūkius Europos saugumui. Dėl šios priežasties saugumo situacija pastaraisiais metais gretimose Šiaurės šalims teritorijose stipriai pablogėjo… mes privalome būti pasirengę atremti galimas krizes ar incidentus.“
O vėliau kalbama dar konkrečiau:
„Mes turime remtis tikraisiais Rusijos veiksmai, o ne Kremliaus retorika. Rusija investuoja milžiniškas sumas į kariuomenės pajėgumus. Lyderiai (Rusijos – red. past.) parodė, kad jie yra pasiruošę efektyviai ir realiai panaudoti karines pajėgas savo politinių tikslų įgyvendinimui, net jeigu taip pažeidžia tarptautinės teisės principus… Rusijos kariuomenė mūsų pasienyje keliasi iššaukiamai, taip pat buvo (užfiksuoti, – red. past.) keli Baltijos šalių pasienio erdvės pažeidimai.“
„Rusijos propaganda ir politiniai manevrai kelia nesantaiką tiek tarp tautų, tiek ir tokių organizacijų, kaip NATO ar ES viduje.“
„Šiaurės šalys solidariai ir su didžiule koncentracija pasitinka šiuos iššūkius,“ – teigiama deklaracijoje.
