Rusijos vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė aukštųjų parlamento rūmų, Federacijos Tarybos, priimtą rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad balsavimas vyks kovo 18-ąją.
Anksčiau įstatymų leidėjai balsavo dėl rinkimų datos pakeitimo, – siekta, kad balsavimas sutaptų su ketvirtosiomis Ukrainos Krymo pusiasalio oficialios aneksijos metinėmis.
Praėjus dviems dienoms po 2014 metų kovo 16-ąją pusiasalyje surengto ginčijamo referendumo, kuriame daugiau negu 97 proc. dalyvių nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, V. Putinas ir Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pasirašė sutartį, pagal kurią tas regionas tapo Rusijos Federacijos dalimi.
Vakarų šalys ir Kijevas minėtą referendumą laiko neteisėtu.
Tačiau V. Putinas, kuris pirmą kartą Rusijos prezidento rinkimus laimėjo 2000 metais, pergalę turėtų iškovoti ir šį kartą. Laimėjęs šiuos rinkimus jis turėtų tapti ilgiausiai Rusijai vadovaujančiu lyderiu po diktatoriaus Josifo Stalino.
Vienam griežčiausių V. Putino kritikų 41-erių Aleksejui Navalnui uždrausta kelti savo kandidatūrą rinkimuose dėl kriminalinio teistumo. Tačiau A. Navalnas tvirtina, kad jo byla buvo politiškai motyvuota.
Rusijos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pareiškė, kad yra pasiruošusi surengti balsavimą „teisingu lygiu“.
„Mes kontroliuosime (rinkimus) per visus etapus“, – sakė ji spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad prezidento rinkimų organizavimui komisijai skirta daugiau nei 298 mln. JAV dolerių.
Lėšos tam, kad „būtumėt apgauti“
Tuo metu A. Navalnas, kurio pavardę V. Putinas vengia minėti viešai, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, jog šios lėšos bus skirtos tam, kad „būtumėt apgauti“.
Pastaraisiais metais A. Navalno komanda rengė palaikymo mitingus įvairiuose šalies miestuose. Savo rėmėjus jis paragino sekmadienį dalyvauti protesto akcijoje „už laisvus rinkimus“. A. Navalnas taip pat grasina raginti žmones boikotuoti balsavimą, jeigu nebus įregistruoja jo kandidatūra.
E. Pamfilova, buvusi žmogaus teisių kontrolierė, Centrinei rinkimų komisijai vadovauja nuo 2016 metų kovo. Ji pakeitė į skandalus įsivėlusį buvusį komisijos pirmininką, vadovavusį jai per didžiausiu iššūkiu V. Putinui tapusius 2011 metų prezidento rinkimams, išprovokavusiems masinius protestus dėl įtariamo balsų klastojimo.
Po 2016 metų rugsėjį vykusių parlamento rinkimų opozicija apkaltino E. Pamfilovą, kad ši ignoravo įvairius rinkimų tvarkos pažeidimus, net ir tuos, kuriuos užfiksavo kameros.
Su V. Putinu varžysis margaspalvė grupė opozicijos kandidatų, tačiau net ir Kremlius pripažįsta, kad nė vienas iš jos narių neturi šansų laimėti prieš dabartinį šalies vadovą.
„Yra kitų kandidatų, bet Putinas, žinoma, turi daugiausiai galimybių“, – sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šį mėnesį.
„Mūsų žmonių paramos jam (Putinui) lygis kitiems (kandidatams) yra nepasiekiamas“, – pridūrė jis.
Tarp savo kandidatūras keliančių žmonių yra opozicijos žurnalistė Ksenija Sobčiak, V. Putino globėjo, buvusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako duktė. Tačiau daug kas įtaria, kad ji savo kandidatūrą kelia kaip Kremliaus įrankis v esą norima sukurti konkurencingų rinkimų įspūdį, suskaldyti opoziciją ir padidinti susidomėjimą rinkimais.
Apie savo ketinimus dalyvauti rinkimuose taip pat paskelbė rinkimų kampanijų veteranai – Komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir liberalas G. Javlinskis.
Praėjusią savaitę E. Pamfilova pranešė, kad norą dalyvauti rinkimuose iš viso išreiškė 23 asmenys, todėl kandidatų skaičius dar gali augti.
Tačiau apžvalgininkai sako, kad dėl rinkimų rezultatų nuspėjamumo rinkėjų aktyvumas turėtų būti žemas.
Praėjusią savaitę nepriklausomo sociologinių tyrimų centro „Levada“ paskelbti tyrimo rezultatai rodo, kad kovo mėnesio rinkimuose dalyvauti planuoja 58 proc. Rusijos rinkėjų, o 2007 metų gruodį tokių buvo 75 procentai.
Praėjusią savaitę vykusioje metinėje spaudos konferencijoje V. Putinas pareiškė, kad rinkimuose dalyvaus kaip save iškėlęs nepriklausomas kandidatas, neturėdamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ paramos.
