„Eduardas Limonovas mirė šiandien Maskvoje“, – sakoma partijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Ką tik sužinojau – [E. Limonovas] mirė ligoninėje Maskvoje; kol kas tai – vienintelė informacija“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ „Kitokios Rusijos“ Sankt Peterburgo skyriaus vadovas Andrejus Dmitrijevas.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Mash“ pranešė, kad aktyvistas mirė išsivysčius komplikacijoms po dviejų viena po kitos jam atliktų operacijų.
E. Limonovas, kurio tikroji pavardė – Savenka, gimė 1943 metų vasario 22 dieną Džerzinsko mieste tuometėje Gorkio (dab. Žemutinio Naugardo) srityje.
1974 metais jis iš Sovietų Sąjungos emigravo į JAV ir neteko sovietinės pilietybės.
Gyvendamas emigracijoje jis reiškė kraštutines kairiąsias pažiūras ir buvo patekęs į Federalinio tyrimų biuro (FTB) akiratį.
Persikėlęs į Prancūziją jis užmezgė ryšius su šios šalies Komunistų partijos vadovybe ir rašydavo straipsnius jos leidiniui.
1987 metui E. Limonovui buvo suteikta Prancūzijos pilietybė.
Kaip rašytojas jis išgarsėjo 1980 metais išleidęs pusiau autobiografinį romaną „Tai aš, Edička“ (Eto ją, Edička). Vėliau jis išleido dar kelias dešimtis knygų.
10-ojo dešimtmečio pradžioje E. Limonovas atgavo Sovietų Sąjungos pilietybę ir sugrįžo į Rusiją, kur pradėjo aktyvią politinę veiklą. Jis įkūrė laikraštį „Limonka“ ir buvo jos pirmasis redaktorius, taip pat vadovavo radikaliai Nacionalbolševikų partijai, bet ši vėliau buvo uždrausta; ją pakeitė tos pačios pakraipos judėjimas „Kitokia Rusija“.
E. Limonovas ne kartą buvo areštuotas ir kalinamas už dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose ir jų organizavimą.
