Kai Pavelas Bardinas kūrė filmą apie Rusijos neonacius, jis veikiausiai tikėjosi, kad juosta gali sukelti itin prieštaringų jausmų. Tačiau jis tikriausiai nė nemanė, kad gali būti bandoma uždrausti prisidengiant tuo, kad filmas propaguoja ekstremizmą.
Filmas „Russia 88“ pasakoja išgalvotos vadinamųjų „skinheadų“ gaujos istoriją. Filme rodoma, kaip neonaciai Maskvoje puldinėja ne slaviškos kilmės asmenis ir filmuoja savo vykdomas egzekucijas bei įrašus vėliau platina internete.
Vienoje scenoje užfiksuota, kaip gaujos lyderis metro traukinio vagone muža etninių mažumų atstovus, kuriuos jis paniekinamai vadina „parazitais“.
Šis filmas yra retas kinematografinis bandymas pažvelgti į Rusijoje siautėjančių ultranacionalistinių gaujų gyvenimą. Rusijos valdžia ilgą laiką toleravo šių grupių siautėjimą.
Rusija yra viena iš pavojingiausių valstybių etninėms mažumoms visame pasaulyje. Žmogaus teises ginančios grupės ilgą laiką kaltina Rusijos valdžią, kad ši prisideda prie rasistinių išpuolių skatinimo skirdama itin švelnias bausmes kraupius nusikaltimus įvykdžiusiems neonaciams.
Vienas iš šokiruojančių tokio teismų „gailestingumo“ pavyzdžių buvo užfiksuotas 2006 metais Sankt Peterburge. Tuomet teismas paauglius, mirtinai subadžiusius 9 metukų mergaitę iš Tadžikistano, pripažino kaltais tik dėl „chuliganizmo“
2008 metais pasirodęs filmas „Russia 88“ pelnė apdovanojimus Berlyno ir Chanty Mansijsko filmų festivaliuose. Rusijos filmų kritikų gildija 2009 metais filmą pripažino „metų įvykiu“.
Tačiau, nepaisant filmo sėkmės, režisierius P. Bardinas nemažą praėjusių metų dalį praleido varstydamas teismų duris. Samaros miesto prokurorai kreipėsi į teismą teigdami, kad filme propaguojama „neapykantos kalba“ ir peršamas rasinės viršenybės principas.
Pats režisierius teigia, kad prokurorai nesupranta jo filmo idėjos, kuria siekiama atskleisti Rusijos ultranacionalistų kasdienybę, o ne ją aukštinti. P. Bardinas teigia, kad jo filmas turėtų būti naudojamas kaip šviečiamoji priemonė siekiant kovoti su ekstremizmu. Jis teigia, kad nemažai nevyriausybinių organizacijų būtent taip ir elgiasi, tačiau iš valstybinių institucijų panašaus dėmesio nesulaukta.
Tiesa, praėjusį mėnesį P. Bardinas galėjo džiaugtis bent menka pergale. Teismas liepė prokurorams atsiimti ieškinį, tačiau tik iki to laiko, kol bus atlikta detalesnė filmo analizė. Galimybė, kad filmas bus uždraustas remiantis 2002 metais priimtu kovos su ekstremizmu aktu, vis dar yra labai reali.
