Pirmieji naujieną apie Maskvoje ir Sankt Peterburge atsidarysiančias „duty free“ parduotuves, kurios aptarnaus diplomatus, konsulus ir jų šeima, o taip pat tarptautinių organizacijų atstovus, atsidarymą pranešė „Parlamentskaja gazeta“. Jie ir įžvelgė analogiją su SSRS laikais, kuomet veikė užsieniečiams (o taip pat diplomatams ir kariuomenės šulams) skirtos parduotuvės „Beriozka“ (liet. „Berželis“), kuriose buvo galima legaliai atsiskaityti užsienio valiuta.
Tiesa, „Beziorkos“ buvo didelis parduotuvių tinklas visoje Sovietų Sąjungoje, o „Putino beriozkos“ kol kas tik dvi – didžiausiuose šalies miestuose.
Nepaisant to, valstybiniame leidinyje nepabijota rašyti, kad „Rusijoje atsiras parduotuvės, į kurias paprasti piliečiai patekti negalės“, rašoma BBC.
„Duty free“ principu dirbsiančiose parduotuvėse bus galima įsigyti alkoholio, tabako, konditerijos gaminių, parfumerijos ir kosmetikos, juvelyrinių dirbinių, išmaniųjų telefonų ir laikrodžių.
Visos šios prekių grupės gerokai nukentėjo dėl Vakarų sankcijų Rusijai, kuomet iš prekybos pasitraukė didelė dalis užsienio gamintojų. Pavyzdžiui, liepos mėnesį apie galutinį sprendimą trauktis paskelbė ir „Philip Morris“ – „Marlboro“ cigarečių gamintojai, kurių produkcijos sovietiniais laikais žmonės galėjo įsigyti tik „beriozkose“.
Rusijos elektronikos prekių parduotuvės jau pradėjo pardavinėti naudotus išmaniuosius telefonus. Iš Rusijos besitraukiantis drabužių tinklas H&M rugpjūtį laikinai atidarė savo parduotuves, kad išsiparduotų likučius ir prie jų nusidriekė milžiniškos eilės.
Šiame kontekste „beriozkų“ atsiradimo naujiena sulaukė didelio susidomėjimo Rusijos žiniasklaidoje.
Skelbiama, kad „turintiems Rusijos URM akreditaciją“ asmenims bus leidžiama parduotuvėse įsigyti prekes be muito mokesčių ne tik už rublius, bet ir dolerius ar eurus.
BBC žurnalistas Andrejus Zacharovas primena, kad Vladimiras Putinas, nuo pat savo prezidentavimo pradžios yra laikomas „bandančiu atstatyti Sovietų Sąjungą“ politiku. Juk ir pradėjo jis savo darbus simboliškai atkurdamas sovietinio himno melodiją. Tačiau tik pastaruosius kelis mėnesius šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį ir tampa vis labiau pastebimas.
Primenama, kad būtent 8-ojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio pradžioje, kuomet V. Putinas buvo jaunas KGB karininkas, šalis buvo įsivėlusi į sekinantį karą su Afganistanu. Akademikas Andrejus Sacharovas buvo išsiųstas tremties į Gorkį, kur jį prižiūrėjo saugumo agentai, o kiti disidentai buvo arba priverstinai gydomi psichologiniame dispanseryje, arba priversti emigruoti.
1983-iaisiais, pačiame Šaltojo karo įkarštyje, Sovietų Sąjungos oro gynybos pajėgos numušė Pietų Korėjos civilinį lainerį „Boeing“. Šalyje vyravo deficitas, tačiau būtent tie, kas dirbo užsienyje (diplomatai ar tolimųjų reisų jūreiviai), turėjo galimybę apsipirkti paprastam mirtingajam neprieinamose „beriozkose“.
2022-aisiais, V. Putinui valdant šalį daugiau nei 20 metų, Rusija yra įsivėlusi į sekinantį karą su Ukraina, pagrindinis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas yra kalėjime, o dalis jo šalininkų spėjo emigruoti, dažniausiai tik nelegaliai kirsdami sieną. Tvyro aštriausia priešpriešos tarp Kremliaus ir NATO šalių nuotaika, Rusijos valdžia uždarinėja visuomenines organizacijas, įskaitant ir žydų emigracijos pagalbos centrą „Sochnut“. Deficito (dar) nėra, tačiau daugelis Vakarų gamintojų palieka šalį.
Tokiomis aplinkybėmis, tai yra – nesant aštraus prekių deficito, Rusijoje „beriozkos“ lyg ir neturėtų atsirasti, tačiau net ir šis „sovietinis atributas“ yra sugrąžinamas. Visai kaip V. Putino jaunystės laikais.
