Kalbėdamasi su žurnalistais po to pranešimo paskelbimo, A.Merkel sakė, jog jeigu žlugs gegužės 25-osios rinkimai, tuomet „mes esame pasiruošę imtis tolesnių sankcijų prieš Rusiją“.
Lyderių pranešime sakoma: „Jeigu nebus tarptautiniu lygiu pripažintų prezidento rinkimų, tai neišvengiamai vestų prie tolesnio šalies destabilizavimo. Vokietija ir Prancūzija susitarė, kad tokiu atveju būtų užtikrintos atitinkamos pasekmės, kaip apibrėžė Europos Taryba 2014 metų kovo 6 dieną.“
Šis pareiškimas yra aiški užuomina apie trečiąjį sankcijų etapą prieš Rusijos ekonomikos sektorius, kaip Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė kovo 6 dieną.
Tuo pačiu Vokietija ir Prancūzija paragino visas į konfliktą Ukrainoje įsitraukusias šalis vėliausiai nuo gegužės 15-osios pradėti nuginkluoti nereguliariąsias pajėgas, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Visos šalys taip pat raginamos susilaikyti nuo smurto.
13 val. 25 min. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį pareikalavo „matomo“ Rusijos pajėgų sumažinimo prie Ukrainos sienos.
Bendrame pareiškime iš Štralzundo Vokietijoje abu lyderiai taip pat paragino Ukrainos saugumo pajėgas „susilaikyti nuo puolamųjų veiksmų“, kai artėja gegužės 25 dieną rengiami prezidento rinkimai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį priėmė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) vaizdingame Baltijos pajūrio mieste, kur abu lyderiai stengsis stiprinti asmeninę draugystę.
Nepaisydama nedidelės dulksnos A.Merkel sutiko F.Hollande'ą Zasnice ir sakė, kad susipažinimas su vienas kito namais, „turint omenyje tą daugelį problemų, kurias turime aptarti, yra geras dalykas“.
Dvi dienas truksiančio susitikimo, kuris prasidėjo Europos Sąjungai (ES) švenčiant Europos dieną, darbotvarkėje yra virtinė neatidėliotinų klausimų, nuo Ukrainos krizės iki Europos rinkimų, įvyksiančių po dviejų savaičių.
Šeštadienį jie ketina padaryti pareiškimą dėl padėties Ukrainoje, nurodė Eliziejaus rūmai.
Tačiau per šį „neformalų“ susitikimą, kurio darbotvarkėje šeštadienį numatyta aplankyti daug objektų, įskaitant pasivaikščiojimą prie įspūdingų gotikinių raudonų plytų bažnyčių ir namų aukštais frontonais Štralzundo mieste, pirmiausiai bus siekiama pagerinti santykius tarp abiejų įtakingų politinių lyderių, kurie iš pradžių buvo gana vėsoki.
Euro zoną krečiant skolų krizei, konservatyvių pažiūrų A.Merkel nuolat ragindavo laikytis fiskalinės drausmės, tuo tarpu socialistas F.Hollande'as per savo dvejus metus valdžioje pasisakydavo už skatinimo priemones, turinčias sustiprinti ekonomikos augimą ir palengvinti krizės naštą.
Tačiau visi nesutarimai tarp Berlyno ir Paryžiaus nublanko atsiskleidus naujai bendrai grėsmei: priešpriešai su Rusija dėl krizės Ukrainoje, nusmukdžiusioje santykius tarp Vakarų ir Rytų labiausiai nuo Šaltojo karo.
F.Hollande'as penktadienį kanclerei pasakė: „Angela, aš labai patenkintas jūsų kvietimu, ... nes (kvietėte) jūs, nes tai – nuostabi vieta ir, pagaliau todėl, kad tai – gegužės 9-oji, Europos diena“.
Pasak prezidento, jis šia neįpareigojama aplinka pasinaudos tam, kad laisvai aptartų „naująją Europą, kurią drauge norime sukurti, tuo pačiu metu imdamasis opesnių politinių klausimų“.
„Ir čia aš galvoju apie Ukrainą“, – pridūrė jis.
Stebint turistų su skėčiais grupelei, abu lyderiai įlipo į laivą, kur jiems dainavo žvejų choras, o paskui, pradėjus rimtai lyti, išplaukė į pilką Baltijos jūrą prie Riugeno salos.
GOTIKINĖS BAŽNYČIOS IR SŪDYTA SILKĖ
A.Merkel nedažnai kviesdavosi kitus pasaulio lyderius į uostamiestį, įrašytą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vienu iš jų tapo buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuriam per vizitą 2006 metais padovanojo vietos delikatesų – sūdytų silkių – statinaitę, o netoliese esančiame kaime jis buvo vaišinamas ant žarijų kepta šerniena.
Toks kvietimas „neabejotinai yra pripažinimo ir pagarbos ženklas“, sakė Prancūzijos ir Vokietijos instituto viceprezidentas Henrikas Uterwedde (Henrikas Utervedė), pridūręs, kad abiejų lyderių ryšiai „aiškiai tapo labiau draugiški“, lyginant su ankstesniais laikais, kai A.Merkel atvirai palaikė F.Hollande'o rinkimų varžovą – tuometį prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).
Politologė Claire Demesmay (Kler Demesmej) iš Vokietijos užsienio ryšių tarybos sakė, kad šios derybos „turėjo pasiųsti signalą, kad įžengėme į pasitikėjimo fazę; pasiųsti signalą apie asmeninio artumo elementą, kuris visuomet būdavo esminis Prancūzijos ir Vokietijos ryšiuose“.
Kita vertus, abiejų 59 metų politikų politinė padėtis nėra lygi. A.Merkel vadovauja sklandžiai veikiančiai ekonomikai ir praėjusiais metais triuškinamai buvo perrinkta trečiai kadencijai, tuo tarpu F.Hollande'as patekęs į keblią padėtį dėl biudžeto problemų ir patyrė didelį pralaimėjimą neseniai vykusiuose savivaldos rinkimuose.
Derybų programoje taip pat bus diskusijos dėl potencialiai svarbios verslo sutarties: Vokietijos inžinerijos milžinė „Siemens“ siekia įsigyti Prancūzijos bendrovę „Alstom“, kuri taip pat yra sulaukusi pasiūlymo iš konkuruojančio JAV koncerno „General Electric“. Paryžius linkęs palaikyti Vokietijos pasiūlymą, tačiau Berlynas oficialiai laikosi pozicijos, kad apsispręsti turi pačios bendrovės.
ES lygmeniu, artėjant gegužės 22–25 dienomis vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, abu lyderiai turi priežasčių nerimauti dėl prognozuojamo populistinių ir euroskeptiškųjų partijų sustiprėjimo.
Kad ir kokie būtų tų rinkimų rezultatai, F.Hollande'ui ir A.Merkel „tenka ypatinga atsakomybė dėl sprendimų, kurie turi būti priimti“ po rinkimų, siekdami įkvėpti naujos gyvybės ES pagrindinėms institucijoms, sakė vienas šaltinis, artimas F.Hollande'ui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
