Rusijos valdžios pareigūnai perspėjo Jungtinių Tautų (JT) vadovą netvirtinti Europos Sąjungos (ES) planų nusiųsti policijos ir civilių tarnautojų misiją į Kosovo provinciją, ketinančią atsiskirti nuo Serbijos.
„EU Observer“ teigimu, Rusijos ambasadorius JT Vladimiras Čižovas trečiadienį žurnalistams sakė, jog yra įsitikinęs, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas nepritars minėtai ES misijai.
„Pritardamas misijai Kosove Ban Ki Moonas peržengtų savo, kaip generalinio sekretoriaus, įgaliojimus“, - tvirtino V. Čižovas, pripažinęs, jog Maskva spaudžia JT vadovą.
Tikimasi, jog vasario 18 d. ES užsienio reikalų ministrai priims galutinį sprendimą į Kosovo provinciją nusiųsti iš 1800 žmonių sudarytą misiją. Į ją įeitų policininkai, prokurorai ir teisėjai. Pagrindinės tokios misijos užduotys būtų sustiprinti stabilumą provincijoje ir užtikrinti, jog nuo Serbijos atsiskyręs Kosovas ateityje atitiktų demokratinius standartus
ES manymu, misijos Kosove teisinis pagrindas būtų JT Saugumo tarybos rezoliucija nr. 1244 - būtent šia rezoliucija į Serbijos provinciją 1999 m. buvo įvesta JT administracija. Nepaisant minėto akto, ES tikisi papildomai gauti ir Ban Ki Moono sutikimą.
Manoma, jog JT generalinis sekretorius gali raštu ES pakviesti prisiimti atsakomybę už Kosovą. Pats Ban Ki Moonas yra sakęs, jog veiksmų imsis, kai „ateis tam tinkamas laikas“, tačiau daugiau detalių neatskleidė.
Visgi ES misijai Kosove smarkiai prieštarauja Serbijos partnerė Rusija, teigianti, jog misijos įvedimas be naujos JT rezoliucijos pažeistų tarptautinę teisę.
„Bet koks bandymas apeiti Saugumo tarybą iškels abejonių dėl teisinio misijos Kosove pagrindo. Rezoliucija nr. 1244 negali būti naudojama iš jos išrenkant palankias normas ir taip pateisinant veiksmus, kuriems nėra duotas Saugumo tarybos pritarimas“, - sakė rusų diplomatas.
M. Čižovas taip pat perspėjo ES valstybes nepripažinti pačio Kosovo paskelbtos nepriklausomybės. Anot diplomato, tai sukurtų rimtą precedentą tarptautinės teisės požiūriu ir apsunkintų ES ir Rusijos santykius.
Dauguma Vakarų valstybių palaiko Kosovo nepriklausomybės idėją. Ši Serbijai oficialiai priklausanti teritorija nuo 1999 m., kada NATO pajėgos bombardavimu užbaigė Kosovo albanų ir serbų karą, administruojama JT.
Tuo tarpu Rusija iki šiol laikosi pozicijos, jog provincijos nepriklausomybė pažeistų tarptautinę teisę. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas anksčiau yra sakęs, kad Rusija tokiu atveju neabejodama pasinaudos veto teise JT Saugumo Taryboje.
Tikimasi, jog 2 mln. Kosovo albanų vienašališkai paskelbs nepriklausomybę netolimoje ateityje.
