Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį, kad priimtų jos protestą, ir pareiškė, kad Rusija laukia Lenkijos atsiprašymo dėl incidento, rašo „the Guardian“.
„Rusija tikisi oficialaus Lenkijos vadovybės atsiprašymo dėl incidento ir reikalauja užtikrinti Rusijos ambasadoriaus ir visų Rusijos užsienio institucijų Lenkijoje darbuotojų saugumą.
Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas priklausomai nuo Varšuvos reakcijos į mūsų reikalavimus“, – cituojamas rusų ministerijos pareiškimas.
Lenkijoje dažais apipiltas Rusijos ambasadorius
Pirmadienį, minint Pergalės dieną, Lenkijoje buvo užpultas Rusijos ambasadorius S. Andrejevas, jis buvo apipiltas raudonais dažais bandydamas padėti vainiką sovietų karių kapinėse Varšuvoje.
Incidentas įvyko ambasadoriui atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių. Apie vidurdienį į sovietų karių kapines atvykusį S. Andrejevą pasitiko minia protestuotojų prieš Rusijos karinę invaziją Ukrainoje. Demonstrantai atsinešė Lenkijos ir Ukrainos vėliavų ir skandavo Rusijos delegacijai „fašistai“ ir „žudikai“.
Lenkų žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusų diplomatą raudonu skysčiu aptaško moteris, užsidėjusi tamsius akinius ir vilkėjusi baltą palaidinę, bei vyras, vilkėjęs baltus marškinius. Paskui ant diplomato buvo šliūkštelėta daugiau raudonų dažų.
Po šio incidento S. Andrejevas paliko kapines, lydimas policijos. Rusijos ambasada savo pranešime nurodė, kad per incidentą jokie žmonės sunkiai nenukentėjo.
Į tai savo Telegram sureagavo užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai M. Zacharova, rašo „the Guardian“.
„Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas ir jį lydintys Rusijos diplomatai buvo užpulti Varšuvoje, kai padėjo vainiką sovietų karių kapinėse. Neonacių gerbėjai vėl parodė savo veidą – ir jis yra kruvinas.
Paminklų Antrojo pasaulinio karo didvyriams griovimas, kapų išniekinimas, o dabar ir gėlių padėjimo ceremonijos sutrikdymas kiekvienam doram žmogui šventą dieną dar kartą įrodo akivaizdų dalyką: Vakarai nustatė kryptį nacizmo reinkarnacijai.
Bet, kaip jau sakiau, mūsų neišgąsdinsi. Tai europiečiai turėtų išsigąsti žiūrėdami į savo atspindį veidrodyje“, – rašė M. Zacharova.
Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.
Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas V. Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.
Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.
