Vakarų sostinėse diskutuojama apie galimą užsienio karių dislokavimą Ukrainoje, jei būtų sudarytas koks nors susitarimas dėl taikos, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šį mėnesį tai aptarė per susitikimą Varšuvoje.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS S. Lavrovas sakė, kad Maskva nepritaria tokiai minčiai, kaip ir kitiems išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlymams.
„Žinoma, mūsų netenkina išrinktojo prezidento atstovų išsakyti siūlymai 20 metų atidėti Ukrainos narystę NATO ir išsiųsti į Ukrainą „britų ir Europos pajėgų“ taikos palaikymo kontingentą“, – sakė S. Lavrovas.
Kremlius anksčiau sakė, kad „kalbėti apie taikdarius dar per anksti“.
Po trijų savaičių į valdžią ateisiantis D. Trumpas yra sakęs, kad sudarys taikos susitarimą per 24 valandas ir kaip svertą panaudos milijardų dolerių Vašingtono finansinę ir karinę paramą Kyjivui. Jokio konkretaus plano jis dar nepateikė, bet jo komandos nariai iškėlė įvairių idėjų, įskaitant Europos karių dislokavimą stebėti galimas paliaubas 1000 kilometrų ilgio fronto linijoje ir ilgam atidėti Kyjivo ambicijas įstoti į NATO.
Tiek Rusijos, tiek Ukrainos prezidentai atmeta tiesioginių derybų galimybę, Kyjivo ir Maskvos pozicijos dėl priimtinų sąlygų taikos susitarimui visiškai skiriasi. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau reikalavo, kad Ukraina išvestų savo kariuomenę iš keturių rytinių ir pietinių Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių, kurias Rusija teigia aneksavusi, bet nė vienos jų visos nekontroliuoja, o Kyjivas ne kartą atmetė galimybę mainais į taiką atiduoti Maskvai teritorijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
