Rusijos hidrometeorologijos centras ketina atlikti papildomus tyrimus ir patikslinti Rusijos žemyninio šelfo Arktyje ribas, pasakė žurnalistams trečiadienį žinybos vadovas Aleksandras Bedrickis.
Ketvirtadienį Rusijos vyriausybės posėdyje bus svarstoma, kaip užtikrinti Rusijos interesus poliariniuose regionuose.
„Mums Arktis - ypatingų interesų zona. Pagal paraišką, kurią įteikėme Jungtinių Tautų komisijai, prašydami patikslinti žemyninio šelfo ribas, mūsų zona, kurioje galime užsiimti ekonomine veikla, padidės 1,2 mln. kvadratinių kilometrų“, - sakė A.Bedrickis.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu JT komisijos ekspertai reiškia pastabas dėl šios paraiškos, ir „mes turime atlikti papildomų darbų“.
A.Bedrickis pabrėžė, kad žemyno ištekliai senka, ir mineralinė žaliavų bazė keliasi į šiaurę.
Pasak jo, Arktyje išžvalgytos atsargos sudaro maždaug 100 mlrd. tonų sąlyginio kuro.
Specialistas taip pat pranešė, kad posėdyje bus aptarta daugelis Arkties vystymo krypčių - ekologinių, transporto, socialinių ekonominių.
Pasak žinybos vadovo, planuojama paleisti septynis monitoringo ir ryšio palydovus, kuriems penkerių metų laikotarpiui gali reikėti 30 mlrd. rublių (2,8 mlrd. litų).
Ketvirtadienį posėdyje taip pat bus svarstoma Rusijos veikla Antarktyje. A.Bedrickis pažymėjo, kad Hidrometeorologijos centras primygtinai prašo skirti stočiai specialiai įrengtą lėktuvą „Il-114“ palaikyti ryšiui tarp stočių.
Rusija dar 2001 metų gruodžio 20 dieną Jungtinių Tautų kontinentinio šelfo ribų komisijai (UN Commission on the Limits of the Continental Shelf) pareiškė pretenzijas į didelę teritoriją Arkties vandenyne.
Pagal tarptautinius įstatymus, 320 km pločio ekonomines zonas aplink Šiaurės ašigalį turi penkios valstybės, turinčios teritorijų už Šiaurės poliaračio, - Kanada, Norvegija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Grenlandiją kontroliuojanti Danija.
