Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“, kuris sujungs Rusiją ir Vokietiją, veiks jau 2011 metais, skelbia Rusija. Kalbama, kad savo tvirtą paramą dėl dujotiekio Berlynui ES viduje artimiausiu metu išreikš ir Prancūzija.
Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė, kad dabartinė dujų krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, palietusi ir apie 20 Europos valstybių, tik dar kartą įrodė, jog būtina diversifikuoti dujų tiekimo iš Rusijos į Europą kelius. Jis pareiškė, kad „Nord Stream“ dujotiekiu dujos į Europos valstybes veikiausiai tekės jau 2011 metų pradžioje.
„Sausuma einanti vamzdyno dalis jau pastatyta, o vamzdžiai po vandeniu eisiančiai daliai gaminami kasdien. Reikia specialių laivų, kad šie vamzdžiai būti pakloti, ir jie pradės dirbti iškart, kai tik ateis pavasaris“, - teigė V. Čižovas portalui „EU Observer“.
„Nord Stream“ dujotiekiu planuojama transportuoti Štokmano, Južno-Rusko ir Prirazlomno telkiniuose išgaunamas dujas į Greifsvaldą Vokietijoje. Iš ten dujos toliau būtų paskirstomos Vakarų Europai.
Didžiausi projekto iniciatoriai yra Vokietijos koncernai E.ON ir BASF. Tačiau Vokietija vis dar nesugeba įveikti pasipriešinimo, kuris kilo tarp kai kurių ES valstybių. Lietuva ir Lenkija pagrįstai baiminasi, kad, nutiesus dujotiekį Baltijos jūros dugnu, Rusija bus įgalinta nutraukti joms dujų tiekimą dvišalio ginčo metu.
Manoma, kad neseniai pasibaigęs dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti sukeltas neatsitiktinai. Esą taip Rusija gali siekti įtikinti kai kurias ES šalis, o ypač Prancūziją ir Italiją, būtinybe tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Manoma, kad prie projekto įgyvendinimo gali prisijungti ir Prancūzijos kompanija „Gaz de France“. Be to, prancūzų naftos kompanija „Total“ jau dalyvauja vystant minėtąjį Štokmano telkinį.
Be to, Rusija itin viliasi, kad Ukrainos dujų krizė paskatins tokias valstybes kaip Bulgariją, Rumuniją, Graikiją, Austriją, Vengriją, Slovėniją ir Italiją remti kitą projektą – dujotiekio „South Stream“ tiesimą per Juodąją jūrą.
Diplomatiniuose Briuselio sluoksniuose šio dujotiekio rėmėjai jau yra vadinami „Rusijos draugų klubu“. Šis klubas ES viduje atstovauja Rusijos interesams ir anksčiau netgi blokavo ES pasiūlymus dėl konflikto sureguliavimo Gruzijoje.
Tuo tarpu ES planas „Nabucco“ dujotiekiu tiekti Kaspijos jūros dujas kol kas susiduria su didelėmis problemomis. Šis projektas nėra komerciškai naudingas tol, kol tiekti savo dujas vamzdynu nesutiks Turkmėnija. Tačiau ES santykiai su šia valstybe, kurioje dominuoja Rusija, yra itin šalti. Kol kas „Nabucco“ dujotiekiu būtų įmanoma gabenti tik Azerbaidžano dujas.
